galvõs nevai, 12 paeiliui išsidėsčiusių periferinių nervų porų, išeinančių iš galvos smegenų arba įeinančių į jas. Žymima I–XII, kuo aukščiau smegenyse yra galvos nervų branduoliai, tuo nervų poros numeris mažesnis. Galvos nervus, kaip ir daugelį kitų periferinių nervų, sudaro motorinės (judinamosios) ir sensorinės (jutiminės) nervinės skaidulos. Motorinės somatinės galvos nervų skaidulos inervuoja skersaruožius galvos ir kai kuriuos kaklo raumenis (mimikos, kramtymo, išorinius akies obuolio, gomurio, liežuvio, poliežuvio srities, ryklės, stemplės viršutinės dalies, kaklo poodinį, galvos sukamąjį), o motorinės visceralinės (vegetacinės) galvos nervų skaidulos – galvos ir kaklo srities vidaus organus, ašarų ir seilių liaukas, lygiuosius raumenis. Galvos nervų vegetacinės skaidulos yra parasimpatinės (skatina liaukų veiklą), bet prie kai kurių galvos nervų šakų prisišlieja simpatinės skaidulos iš kaklo simpatinio kamieno mazgų. I, II, VIII galvos nervai – tai specifinių jutimų (uoslės, regos, klausos, pusiausvyros) nervai. III, IV, VI, XI, XII nervai yra motoriniai (III pora turi ir somatinių, ir vegetacinių skaidulų, todėl kartais šis nervas priskiriamas mišriems nervams). V galvos nervų pora mišri – turi motorinių somatinių ir sensorinių skaidulų, o VII, IX ir X galvos nervai turi motorinių somatinių, visceralinių (vegetacinių) ir sensorinių skaidulų. Galvos nervai gali būti pažeisti kaukolėje ir periferijoje (dėl traumų ar kitų priežasčių). Pažeidus kurį nors galvos nervą dažnai atsiranda tam tikros srities sutrikimų, padedančių nustatyti, kuris nervas ir kur pažeistas. Pvz., dėl trišakio (V) nervo veiklos sutrikimo gali labai skaudėti beveik visą galvą, veido odą ir ertmes, taip pat dantis (neuralgija), pažeidus veido (VII) nervą paralyžiuojami mimikos raumenys, gali sutrikti ašarų liaukos veikla, pažeidus klajoklį (X) nervą – gali sutrikti rijimas, garsų tarimas, kai kurių vidaus organų veikla.
675