galvõs rodklis, cefãlinis iñdeksas, žmogaus galvos arba kaukolės smegeninės dalies pločio ir ilgio santykis, išreikštas procentais. Jį 1842 pasiūlė A. Recius (Švedija) galvos ir kaukolės formai apibūdinti. Gyvų žmonių galvos rodikliai skiriasi dėl minkštųjų audinių nevienodos įtakos smegeninės ilgiui ir pločiui. Jei gyvo žmogaus galvos rodiklis mažiau kaip 76, tai galva pailga (dolichocefalija), jei 76–81 – pusapvalė (mezocefalija, arba vidutiniagalvystė), jei daugiau kaip 81 – apvali (brachicefalija). Analogiškai kaukolė, kurios galvos rodiklis mažiau kaip 75, vadinama pailga (dolichokranija), kurios galvos rodiklis 75–80 – pusapvale (mezokranija), kurios daugiau kaip 80 – apvalia (brachikranija). Naujagimio galvos rodiklis yra mažesnis, jo galva pailgesnė dėl gimdymo deformacijos. Augant galva platėja, apvalėja. Suaugusiojo galvos rodiklis yra vienas rasinių požymių. Tiriant įvairių laikotarpių kaukoles pastebėtas brachikranizacijos reiškinys, t. y. savaiminis smegeninės dalies apvalėjimas jai trumpėjant ir platėjant (didėjant galvos rodikliui), be metisacijos, rasių maišymosi. Šio reiškinio, kuris buvo labai intensyvus antrą tūkstantmetį, priežastys nenustatytos. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje lietuvių galvos rodikliui būdinga saikinga brachicefalizacija: Zarasų apylinkėse abiejų lyčių jis buvo 82,6, Alovėje ir Onuškyje – 80,2 (vyrų) ir 80,5 (moterų), Žemaitijoje – 83,9 (vyrų) ir 84,5 (moterų), Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės apylinkėse – 82,8 (vyrų) ir 82,5 (moterų), naujokų (šauktinių) iš visos Lietuvos 1939 – 83,2; vyrų iš 13 rajonų 1958 – 82,4. Galvos rodiklis nėra susijęs su žmogaus charakteriu, protiniais gebėjimais ar polinkiu sirgti. Kai kurie liguisti procesai (smegenų vandenligė, rachitas, nesavalaikis kaukolės siūlių kaulėjimas) gali turėti įtakos smegeninės formai.
921
-brachikranija; -mezokranija; -brachicefalija; -mezocefalija; -vidutiniagalvystė; -brachikranizacija; -brachicefalizacija; -dolichocefalija