galvõs skaũsmas, daugelio ligų ir patologinių procesų požymis; vienas dažniausių nusiskundimų. Jį gali sukelti patologinis procesas galvos smegenyse, jų dangaluose, galvos kraujagyslėse, kaukolės kauluose, jos minkštuosiuose audiniuose, t. p. įvairių organų ir sistemų ligos. Įvairūs patologiniai procesai, kurių požymis yra galvos skausmas, sukelia tiesioginį arba netiesioginį ekstra- ir intrakranijinių skausmo receptorių dirginimą arba keičia jų dirglumo slenkstį. Skausmo receptorių neturi smegenų audinys, minkštasis ir voratinklinis smegenų dangalai ir kraujagyslinis dangalas.
Dirginimas gali būti mechaninis (suspaudimas, intrakranijinių struktūrų išsiplėtimas), terminis (kūno temperatūros padidėjimas, galvos atšalimas arba perkaitimas), cheminis (vidinis ir išorinis cheminių medžiagų poveikis). Galvos skausmas gali būti lokalus, apimti pusę galvos (hemikranija), ir difuzinis. Vienais atvejais jis atsiranda staiga, priepuoliais, kitais – būna pastovus, trunka ilgai.
Skiriamas pirminis, arba idiopatinis, galvos skausmas (sudaro apie 90 %), kurio priežastis nežinoma (įtampos galvos skausmas, migrena), ir antrinis, arba simptominis, galvos skausmas (jis gali būti gyvybei gresiančios ligos ar būklės simptomas). Dažniausiai pasitaiko alkio (19 %), nosies ir prienosinių ertmių ligų sukeltas (15 %), potrauminis (4 %) antrinis galvos skausmas.
Kitos priežastys yra galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, infekcinės, uždegiminės ligos, navikai, medžiagų apykaitos sutrikimai, galvos nervų ligos, galvos plaukuotosios dalies odos, kaklo, ausų, akių, dantų ligos, kai kurių vaistų, narkotikų vartojimas. Galvos skausmo priežastys nustatomos tiriant kraują, smegenų skystį, rentgeno spinduliais.
1334