galvõs svaigmas, aplinkos judėjimo ar kūno nestabilumo aplinkoje pojūtis. Ligoniui atrodo, kad sukasi aplink jį esantys daiktai, jie virsta į vieną pusę, slysta iš po kojų grindys. Galvos svaigimo priežastys labai įvairios, joms nustatyti svarbu išsiaiškinti svaigimo trukmę, lydinčius neurologinius simptomus (galvos skausmas, dvejinimasis, jutimo sutrikimai, galūnių nusilpimai ir kita), gretutines ligas. Svarbu atskirti tikrąjį galvos svaigimą nuo epilepsinio, psichogeninio, neįprasto regos stimuliavimo sukelto svaigimo ir ypač nuo nespecifinio (dėl kraujospūdžio sumažėjimo). Nespecifiniam galvos svaigimui būdinga sąmonės netekimo pojūtis, silpnumas, prakaitavimas, temimas akyse, kartais ūžimas ausyse. Tikrasis (vestibuliarinis) galvos svaigimas skirstomas į periferinį, kuris kyla dėl pačios ausies, prieangio nervo pažeidimų, ir centrinį, kurį sukelia galvos smegenų kamieno ar smegenėlių pažeidimai. Vestibuliariniam galvos svaigimui būdingas pykinimas, vėmimas, nistagmas ir pusiausvyros sutrikimas (ataksija). Periferinis galvos svaigimas prasideda staiga, paprastai yra sukamojo pobūdžio, pykinimas ir vėmimas priklauso nuo kūno ar galvos padėties. Centrinio galvos svaigimo pobūdis yra įvairus, nėra ryškios pykinimo ir vėmimo priklausomybės nuo galvos ar kūno padėties, gali visai nepykinti. Sutrinka eisena, kartais ligonis negali net atsistoti. Būdingi neurologiniai simptomai: dvejinimasis, kalbos, rijimo sutrikimai, galūnių tirpimai, silpnumas ir kita. Dažnesnės priežastys yra galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, smegenų navikai, migrena, išsėtinė sklerozė, galvos trauma. Esant centriniam galvos svaigimui šalinama jį sukėlusi priežastis. Periferinis galvos svaigimas gydomas vaistais nuo svaigimo ir simptomiškai: vaistais slopinamas vėmimas, skiriama lašinė skysčių infuzija. Svarbiausia kuo anksčiau pradėti specialią mankštą, nes tik smegenims kompensavus pažeistosios pusės funkciją pasveikstama.
2695