gamà (gr. gamma – trečioji graikų abėcėlės raidė), dermės ar kitokios garsų sistemos išdėstymo būdas, garsaeilis, kuriame garsai (laipsniai) pagal jų aukštį nuosekliai surikiuojami aukštyn arba žemyn nuo pagrindinio tono. Gama yra oktavos apimties, bet gali būti pratęsta (pakartota) ir kitose oktavose. Parodo kiekybinę dermės sudėtį ir jos laipsnių aukščio santykius. Gamų, jų kombinacijų grojimas ar dainavimas – muzikantų technikos lavinimo būdas. Muzikoje dažniausiai vartojamos septynialaipsnių diatoninių, penkialaipsnių anhemitoninių dermių gamos, t. p. išvestinės (pvz., dvylikalaipsnė chromatinė) ar dirbtinės (sveikųjų tonų, tono–pustonio ir kita) gamos.
1571