gamà žỹbsniai, milžiniški, bet trumpi (0,01–1000 sekundžių trukmės) gama spinduliuotės srauto sustiprėjimai, dažnai lydimi didelių šaltinio rentgeno, optinės ir radijo bangų spinduliuotės pokyčių. Aptikti gama žybsniai dangaus sferoje pasiskirstę tolygiai. Spektroskopiškai nustatyti gama žybsnių raudonieji poslinkiai yra nuo 0,1 iki 6. Manoma, gama žybsniai susiję su medžiagos pliūpsniais, reliatyvistiniais greičiais judančiais kompaktiškų objektų (juodųjų skylių, neutroninių žvaigždžių) aplinkoje. Pliūpsniai (ir gama žybsniai) galbūt atsiranda masyviam kosminiam kūnui kolapsuojant (kolapsas) į juodąją skylę ar susiliejant dviem neutroninėms žvaigždėms. Gama žybsniai yra bene didžiausios energijos (1041–1047 J) sprogimai Visatoje. Atrasti 1967, iki 2004 užregistruota apie 1500 gama žybsnių. 1997 pirmą kartą įrodyta gama žybsnių užgalaktinė kilmė (gama žybsniai GRB970508).
2278