Gámbijos istòrija
Ikikolonijinis ir kolonijinis laikotarpis
Ikikolonijiniu laikotarpiu mandžiai, volofai ir kitos gentys gyveno gentinės visuomenės sąlygomis. Viduriniais amžiais kraštas ribojosi su Vakarų Sudane gyvuojančiomis Malio bei Songajaus valstybėmis; manoma, joms Gambijos gentys mokėjo duoklę.
megalitiniai statiniai Wassu vietovėje (3 a. pr. Kr.–16 a.)
Pirmieji europiečiai, 15 a. viduryje pasiekę Gambijos pakrantę, buvo A. Ca’ da Mosto vadovaujami portugalų jūrininkai. 15 a. antroje pusėje ir vėliau portugalai Gambijos upės žiotyse įsteigė faktorijų, kurios tapo vergų transportavimo punktais. Nuo 16 a. pabaigos įsitvirtinti Gambijoje siekė anglai, nuo 17 a. – ir prancūzai. 1807 Didžioji Britanija oficialiai paskelbė Gambiją savo kolonija (1821–43 ir 1866–88 priklausė Siera Leonės kolonijai). 1816 britai prie Atlanto vandenyno ir Gambijos upės žiočių įkūrė Bathurstą (1843–66 ir 1888–1963 Gambijos kolonijos administracinis centras, nuo 1965 Gambijos sostinė, nuo 1973 vadinamas Bandžuliu). 1889 Paryžiaus konferencijoje Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sutartimi buvo nustatyta siena tarp Gambijos ir Prancūzijos Senegalo. Iki 1902 britai, įveikę vietos gyventojų pasipriešinimą, užėmė centrinius Gambijos rajonus abipus Gambijos upės (krašto gilumoje užkariauta teritorija 1894 paskelbta protektoratu).
Toniatabos užėmimas (raižinys, 1892)
Kolonijiniais laikais krašto ūkis tapo monokultūrinis: svarbiausias žemės ūkio produktas – žemės riešutai (sudarė apie 95 % Gambijos eksporto); kolonijos, vėliau ir savarankiškos valstybės, finansų padėtis buvo priklausoma nuo šios prekės kainų pasaulio rinkose. 20 a. 3–4 dešimtmetyje kūrėsi profesinės sąjungos, po II pasaulinio karo – politinės partijos: 1952 įkurta Jungtinė partija, 1959 – Pažangioji liaudies partija. 1963 Gambijai suteikta vidaus savivalda.
Nepriklausomybės laikotarpis
1965 02 18 Gambija tapo nepriklausoma valstybe, Tautų Sandraugos nare; ministras pirmininkas – Pažangiosios liaudies partijos vadovas D. K. Jawara (1970–94 Gambijos prezidentas). 1970 Gambija paskelbta respublika. 8 dešimtmečio pabaigoje dėl ilgalaikės sausros kilus ūkio krizei vidaus padėtis buvo įtempta: vyko antivyriausybinės demonstracijos ir riaušės. 1980 Gambijos vyriausybės prašymu (ji rėmėsi 1965 Gambijos ir Senegalo gynybos ir užsienio politikos koordinavimo sutartimi) tvarkai palaikyti į šalį įvesta Senegalo kariuomenė; ji 1981 padėjo nuslopinti Libijos remiamą maištą.
1982 Senegalas ir Gambija įkūrė Senegambijos konfederaciją (abi valstybės koordinavo užsienio politikos, gynybos ir saugumo klausimus, turėjo bendrą ryšių sistemą). Kilus nesutarimams dėl tolesnės abiejų šalių ūkio ir politinės integracijos (Senegalas siekė spartinti plėtrą), 1989 konfederacija iširo. Per 1994 karinį perversmą D. K. Jawara nuo valdžios buvo nušalintas. Valstybės vadovu tapęs leitenantas Y. Jammeh sustabdė konstitucijos galiojimą, uždraudė politinių partijų veiklą, sudarė kariškių kontroliuojamą vyriausybę. Po karinio perversmo dėl tarptautinio spaudimo pablogėjo Gambijos ekonominė padėtis: Europos Sąjungos šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija nutraukė bendradarbiavimą su Gambija ir finansinės paramos tiekimą. Tai privertė Y. Jammeh atkurti demokratinį valdymą: 1996 referendumu pritarta naujai konstitucijai (įsigaliojo 1997), kuri įtvirtino daugiapartinę sistemą.
prezidentas Adama Barrow Bandžulio oro uoste (2017 01 26)
1996 visuotinius prezidento rinkimus laimėjo Y. Jammeh (2001, 2006 ir 2011 perrinktas); 1997, 2002, 2007 ir 2012 parlamento rinkimus laimėjo Patriotinio persiorientavimo ir bendradarbiavimo sąjunga (įkurta 1996, vadovas Y. Jammeh). 2013 10 Gambija pasitraukė iš Tautų Sandraugos. 2015 12 12 pavadinta Gambijos Islamo Respublika. 2016 12 prezidento rinkimus Y. Jammeh pralaimėjo opozicinių partijų kandidatui Adamai Barrow, bet atsisakė perduoti jam valdžią. 2017 01 17 Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos šalių karinės pajėgos iš Senegalo įžengė į Gambiją. Y. Jammeh pripažino rinkimų rezultatus ir išvyko iš šalies. Naujasis prezidentas sugrąžino ankstesnį valstybės pavadinimą – Gambijos Respublika. 2017 04 parlamento rinkimus laimėjo Vieningoji demokratų partija (įkurta 1996; gavo 31 mandatą iš 58). 2018 02 Gambija sugrįžo į Tautų Sandraugą. 2021 Adama Barrow perrinktas antrai prezidento kadencijai, 2022 12 numalšintas karinis perversmas prieš jo vyriausybę.
Nuo 1965 Gambija yra Jungtinių Tautų ir Afrikos vienybės organizacijos (Afrikos Sąjungos), nuo 1975 – Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos narė. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2000 02 17.
1489
Gambijos konstitucinė santvarka
Gambijos partijos ir profsąjungos