muzikuoja Bali salos gamelano muzikantai
gãmelanas (javiečių k. gamel – triukšmauti, belsti), indoneziečių muzikos instrumentų rinkinys, orkestro tipas ir muzikavimo būdas. Dabartinį gamelaną sudaro 10 rūšių instrumentai, vyrų vokalinis ansamblis ir moters solo balsas. Centrinės Javos gamelane (laikomas klasikiniu; susiklostė 14–15 a.) griežiama vertikaliai kabančiais (agengas, kempulis) ir horizontaliais (kenongas, ketukas, kempjangas) gongais, gongų junginiais (bonangas), metalofonais (genderas, sarongas), ksilofonais (gambangas), būgnais (kendangas ir kita), fleitomis (sulingas), rebabu, citra. Bali salos gamelanas (vadinamasis gongas) mažesnės sudėties, be vokalistų, griežia šokiams, virtuoziškas.
Gyvuoja gamelanų įvairūs tipai, kurie skiriasi instrumentų sudėtimi (10–80 instrumentų), medžiaga, funkcija (griežiama per ceremonijas ir ritualus, teatro vaidinimus, šokius, atliekamos kompozicijos), derinimu (pelog, slendro), skambesiu (garsusis ir tylusis gamelanas). Gamelano repertuarą sudaro sudėtingos struktūros kompozicijos gendingai. Jam vadovauja būgnininkas, mušantis būgną kendangą. Gamelano prototipas – bronzinių būgnų rinkinys (3–1 a. pr. Kr.). Munganą (vienas seniausių gamelanų; naudotas 4 a. Javoje) sudarė 3 gongai. Kaip orkestras gamelanas susiklostė 7–8 amžiuje. Nuo 19 a. gamelano kompozicijos užrašomos įvairiomis notacijomis. 20 a. 7 dešimtmetyje gamelanu muzikuoti pradėta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų Europoje. Kai kurie kompozitoriai (J. Cage’as, L. Harrisonas) gamelaną panaudojo savo kūriniuose. Gamelano skambesio įspūdžio yra B. Kutavičiaus, V. Bartulio kūriniuose.
335