gamtõs štekliai, gyvosios ir negyvosios gamtos komponentai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti visuomenės vartotojų reikmėms tenkinti. Jiems priskiriama Saulės ir Žemės gelmių energija, naudingosios iškasenos, klimatas, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija, kraštovaizdis. Vieni gamtos ištekliai yra neišsenkantys (Saulės ir vėjo energija, krituliai), kiti išsenkantys, arba riboti (naudingosios iškasenos). Išsenkantys gamtos ištekliai skirstomi į galinčius atsikurti (augalų, gyvūnų, dirvožemio ištekliai) ir neatsikuriančius (nafta, gamtinės dujos, akmens anglys). Biologiniai ištekliai atsikuria savaime arba juos galima atkurti sąmoningai plėtojant miškų ūkį, žuvininkystę, žemdirbystę, medžioklę, sudarant dirbtines sąlygas pelkėdaros procesams. Gamtos ištekliai gali būti skirstomi į tinkamus (iškastiniai metalai) ir netinkamus (iškastinis kuras) antriniam perdirbimui. Saulės ir Žemės gelmių energiją gauna visa planeta, bet žmogus tiesiogiai gali panaudoti tik nedidelę jos dalį. Plečiantis gamybai didėja atmosferos tarša ir mažėja Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės kiekis. Dėl neracionalios žmogaus veiklos mažėja švaraus vandens atsargos (patys vandens ištekliai neišnyksta, bet mažėja jų naudojimo galimybės). Naudingosios iškasenos Žemėje pasiskirsčiusios labai nevienodai ir tai sukelia nuolatinę įtampą (konfliktai dėl naftos išteklių) arba nuolatinį išteklių deficitą (pvz., Japonijoje), gali lemti šalies ūkio plėtotės ir gerovės lygį. Naudojant išteklius kinta ne tik tiesiogiai naudojami gamtos elementai, bet ir kiti su jais susiję elementai. Todėl skatinama gamtos išteklius naudoti kompleksiškai, įvertinti poveikį kitiems gamtos elementams, sumažinti žalingą poveikį aplinkai, taršą, taupyti išteklius, deficitinius išteklius keisti dirbtiniais pakaitalais, naudoti antrines žaliavas ir atliekas (gamtos apsauga). Pastaruoju metu ypač Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje imta vartoti terminą aplinkos ištekliai, kuris išteklių kategorijai, be įprastinių, priskiria ir tas gamtos dalis ar elementus, kurie gali turėti ir kitokią, nebūtinai materialią vertę.
762