Ganà, senovės valstybė, gyvavusi dabartinės Mauritanijos pietinėje ir Malio vakarinėje dalyje, tarp Senegalo ir Nigerio upių. Susikūrė apie 5 a. (pasak padavimų, 3–4 a.). Gyventojų dauguma – soninkiai; jie valstybę vadino Uagadu. Sostinė ilgiausiai buvo Koumbi Saleh.
Seniausių žinių apie Ganą teikia 8 a. pabaigos arabų šaltiniai. Klestėjo 9 a.–11 a. viduryje; su musulmoniškomis Šiaurės Afrikos šalimis prekiavo auksu, dramblio kaulu, vergais. Nuo 11 a. puldinėjo berberai. 1076 įsiveržus Almoravidams Gana žlugo. 12–13 a. jos teritorija atiteko Malio valstybei.