Gandharà, istorinė sritis Afganistano šiaurės rytuose ir Pakistano šiaurės vakaruose. Apima Pešavaro, Kabulo ir Svato upių slėnius. Svarbiausi miestai – Pešavaras ir Taksila.
Nuo seniausių laikų per Gandharą ėjo prekybos keliai iš Vidurinės Azijos, Persijos ir Indijos valstybių; kraštas buvo senovės kultūrų sąlyčio centras. 6 a. pr. Kr. pabaigoje Gandharą užėmė Persijos valdovas Darėjas I Didysis. 4 a. pr. Kr. trumpam nukariavo Aleksandro Makedoniečio kariuomenė. 317–130 pr. Kr. priklausė Maurijų dinastijos valdomai valstybei (iš Gandharos į Afganistaną ir Vidurinę Aziją plito budizmas), vėliau – Partų, Kušanų karalystėms.
11 a. pradžioje Gandharą užkariavo Gaznevidų valstybės valdovas Machmudas, vėliau valdė įvairios musulmoniškos dinastijos. Nuo 18 a. vidurinė Gandharos dalis priklausė Duranių valstybei (vėliau Afganistanui), kita dalis – Didžiosios Britanijos valdoms Indijoje, nuo 1947 – Pakistanui.
Apie 5–4 a. pr. Kr. Gandharoje gyveno pirmąją norminę sanskrito gramatiką sukūręs indų filologas Panini; čia klestėjo Gandharos skulptūros mokykla.