Gandrinės

Gandrnės, lietuvių tradicinė šventė, švenčiama kovo 25 dieną.

Gandrinės sutampa su katalikų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai švente. Daugelis papročių rodo, kad Gandrinės žymėjo fenologinio kalendoriaus ir pusmečio pradžią. Gandrinėms būdingi bundančios gamtos stebėjimai ir spėjimai apie būsimąjį derlių, ūkio sėkmę, taip pat agrarinės magijos veiksmai. Buvo laukiama parskrendant gandro, sakyta, po sparnu parnešąs kielę, kuri baigianti išspardyti ledus. Svarbu, kaip pirmą kartą gandrą pamatysi: jei skrendantį ir iš dešinės pusės, visi metų darbai vyksią spėriai. Šeimininkės ruošdavo vaišes: kanapinius pyragėlius, krekenų šaltanosius, rupiai sumaltų įvairių grūdų bandeles. Jomis būtinai dalydavosi su kaimynais – kad javai būtų daigūs. Artojams nuo Gandrinių privalu duoti pavakarius. Sakydavo: gandras juos atnešė, o rugpjūtį ir išsineš. Šeimininkas eidavo į klėtį, apžiūrėdavo javų sėklą aruoduose, pažarstydavo ją rankomis tarsi žadindamas iš miego. Tądien nieko neskolindavo iš namų, kitaip gyvuliai sirgsią; neliesdavo kiaušinių, nes paukščiukai išsirisią nesveiki, nedirbdavo žemės darbų.

baltieji gandrai parskrido

Dar šią šventę vadindavo Bičių diena. Bitininkai įkeldavo spietines, kad vasarą spiečiai toli nenuklystų. Tikėjimai ir iš jų kilę papročiai rodo šventės archajiškumą.

1904

-Bičių diena; -Blovieščiai