gandriniai

gandrniai (Ciconiidae), gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio šeima. 19 rūšių. Paplitę visuose žemynuose, daugiausia subtropinio ir tropinio klimato juostose. Masė iki 5–6 kilogramų. Snapas ilgas, tiesus, kaklas ir kojos ilgos. Daugiausia juodi ar balti. Balso stygos neišsivysčiusios, todėl kartais neturi balso, tarškina snapu. Minta varlėmis, ropliais, moliuskais, vabzdžiais, peliniais graužikais. Veisiasi atskiromis poromis. Krauna didelį lizdą medžiuose ar ant uolų. Deda 3–5 baltus kiaušinius, peri 4–6 savaites patinas ir patelė. Jaunikliai lizde išbūna iki 70 dienų. Afrikoje dažnas marabu (Leptoptilus crumeniferus). 1,4 m ilgio, stiprus. Snapas didžiulis, galva ir kaklas pliki, po kaklu kabo didžiulis odinis maišas. Kūno viršus pilkšvas, apačia – balta. Minta daugiausia dvėsena. Pietų ir Centrinėje Amerikoje dažnas žabiru (Jabiru mycterica; apie 1,5 m ilgio). Galva ir kaklas be plunksnų, melsvos spalvos; liemuo baltas.

baltieji gandrai

Lietuvoje

Lietuvoje 2 rūšys. Baltasis gandras (Ciconia ciconia), išrinktas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, gyvena atvirose vietose, prie žmonių. Apie 13 000 gandralizdžių (2017). Kūnas apie 1 m ilgio, 3–4 kg masės. Baltas, plasnojamosios plunksnos juodos, raudonas snapas ir kojos. Tolimas migrantas. Išskrenda rugpjūčio pabaigoje, grįžta kovo mėnesį. Žiemoja Pietų Afrikoje. Juodasis gandras (Ciconia nigra) gyvena pelkėtuose miškuose, prie upelių ir miško ežerų. Vengia žmonių. Kūnas apie 96 cm ilgio, apie 3 kg masės. Krūtinė, pilvas ir pauodegys balti, kita kūno dalis juoda, violetinio atspalvio. Snapas ir kojos raudonos. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

baltieji gandrai

juodieji gandrai su jaunikliais

3102

-marabu; -gandras; -baltasis gandras; -juodasis gandras; -žabiru; -gandrai