Gánga, hinduizme – dangaus upė, kalnų valdovo dievo Himavato ir apsaros Menakos duktė, Parvatės sesuo. Tikima, kad išteka iš Višnaus piršto. Pirmą kartą paminėta Rigvedoje, aprašoma Mahabharatoje ir puranose. Valdovo Bhagyrathos prašymu Ganga nusileidusi į žemę atgaivinti pelenais paverstų 60 tūkstančių jo protėvio Sagaros sūnų. Gangai krintant iš dangaus vandens srautą, kad šis nesunaikintų žemės, kakta atrėmė Šiva, tada ji nutekėjo į žemę pasidalijusi į septynias upes (viena jų – Gangas, todėl į jį siekiama supilti kremuotus palaikus, nes tikima, kad jo vanduo nuplauna nuodėmes, suteikia mirusiajam dangaus palaimą ir galimybę išsivaduoti iš samsaros). Ganga vaizduojama kaip deivė, sėdinti ant mitinio jūros gyvūno makaros, rankose laikanti indą su vandeniu ir lotosą.
171