ganglioblokatoriai

ganglioblokãtoriai (gr. ganglion – gumburėlis + angl. blockade – organo arba sistemos funkcijos nutraukimas), vaistų (cholinoblokatorių) grupė. Blokuoja simpatinių ir parasimpatinių vegetacinių ganglijų posinapsinių membranų N cholinoreceptorius, todėl nerviniai impulsai nepasiekia vegetacinių skaidulų inervuojamų organų. Veikiant ganglioblokatoriams pakinta kraujo apytaka – išsiplečia arteriolės, kiek mažiau venulės, mažėja arterinis ir centrinis veninis kraujospūdis, daugiau kraujo susikaupia didžiajame kraujo apytakos rate, mažėja kraujospūdis mažajame rate ir krūvis kairiajam širdies skilveliui. Gerėja odos kraujotaka, plaučių ventiliacija, silpnėja virškinamojo trakto funkcija. Gali sukelti hipotenziją, kolapsą. Skirstomi į tretinius (centrinio poveikio, patenka į smegenis) ir ketvirtinius (periferinio poveikio) aminus. Ganglioblokatoriai skiriama ištikus hipertenzinei krizei, operuojant, užsitęsusiam gimdymui pagreitinti, ypač esant padidėjusiam kraujospūdžiui, vaikams – ištikus plaučių edemai, neurotoksikozei.