gangrena
gangrenà (gangraena < gr. gangraina), viena audinių žūties (nekrozės) formų. Apmirę audiniai išdžiūsta arba ima pūti ir irti. Dažniausiai sukelia audinių išemija, atsirandanti dėl sutrikusios kraujotakos, susiformavus trombui kraujagyslėje arba esant jos embolijai, pažeidus arteriją, ją perrišus operacijos metu, dėl uždegimo, aterosklerozės.
Gangrena dažnai pasitaiko sergant įvairiomis ligomis – ateroskleroze (senatvinė gangrena), obliteraciniu endarteritu, anaerobinėmis infekcijomis (dujinė gangrena), cukriniu diabetu (gangrena dėl diabetinės angiopatijos). Gali atsirasti paveikus audinius aukšta ar žema temperatūra, cheminėmis medžiagomis. Vidaus organų gangrena pasitaiko įstrigus išvaržai, esant žarnų nepraeinamumui, uždegimui. Pastarasis gali būti gangreninio apendicito, cholecistito priežastis. Dažnai pasitaiko galūnių, ypač apatinių, gangrena. Ji būna sausoji ir drėgnoji. Sausoji gangrena paprastai kyla lėtai progresuojant galūnės kraujotakos sutrikimui, ligoniui ima skaudėti koją, ji darosi šalta, bet audiniai nežūva ir organizmas neapnuodijamas. Drėgnoji gangrena yra ūmesnė, reiškiasi audinių pabalimu be aiškių ribų, galūnės patinimu, patamsėjimu, pažeista vieta skleidžia blogą kvapą, organizmas apnuodijamas.
klostridijos (Clostridium) – gangrenos sukėlėjos (3D vaizdas)
1334