Gãnos istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Manoma, kad dabartinės Ganos teritorijoje žmonės gyveno nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų vidurio. Iki 15 a. antros pusės čia apsigyveno akanai (jie apie 1600 dabartinės Ganos pietryčių dalyje įkūrė Akvamu valstybę, kuri gyvavo iki 1731), mosiai, 17 a. viduryje – ašančiai.
Kolonijinis laikotarpis
1471 Ganos pakrantę pasiekė portugalų jūrininkai. Manydami, kad pakrantės teritorijose gausu aukso telkinių, jie kraštą pavadino Aukso Krantu. Portugalai, vėliau ir danai, olandai steigė čia faktorijas (pirmoji – 1482 įkurta Elmina), kurios tapo prekybos auksu ir vergais punktais. Nuo 16 a. pabaigos vyravo vergų prekyba; iš jos pelnėsi ir afrikiečiai, ypač 17 a. pabaigoje krašto pietinėje dalyje susikūrusi Ašančio valstybė.
portugalų pastatyta Šv. Jurgio pilis Elminoje (1482)
britų kovos su ašančiais (19 a. piešinys)
Nuo 17 a. įsitvirtinti Aukso Krante siekė britai. 19 a. jie įsigijo danų ir olandų prekybos punktus ir teritorijas, 1874 Aukso Krantą paskelbė kolonija, dėl žemyninių teritorijų kariavo su Ašančiu (1896 jis tapo Didžiosios Britanijos protektoratu), iki 1899 užėmė krašto šiaurinę dalį, ji su Ašančiu 1901 buvo prijungta prie Aukso Kranto kolonijos. Po I pasaulinio karo prie Aukso Kranto buvo prijungta buvusios Vokietijos kolonijos Togo vakarinė dalis. Kolonijiniais laikais ūkis tapo monokultūrinis – didesnę dirbamos žemės dalį užėmė kakavamedžių plantacijos (kakava ir dabar yra viena pagrindinių eksporto prekių; 20 a. pabaigoje pagal kakavos pupelių derlių Gana buvo trečia pasaulyje). Aukščiausiąją valdžią turėjo britų gubernatorius ir jo skiriama Įstatymų leidimo taryba – patariamoji institucija, kurią sudarė valdininkai britai, nuo 1888 – ir gubernatoriaus skiriami afrikiečiai.
Judėjimas dėl nepriklausomybės
20 a. pirmoje pusėje kilo nacionalinis judėjimas, reikalaujantis demokratinių valdymo reformų. 1920 įkurtas Britanijos Vakarų Afrikos nacionalinis kongresas, kuris siekė Įstatymų leidybos tarybą paversti renkamąja institucija. Po II pasaulinio karo nacionalinio išsivadavimo judėjimas sustiprėjo: Aukso Kranto jungtinio susirinkimo partija (įkurta 1947) siekė šalies savivaldos, Liaudies susirinkimo partija (įkurta 1949, vadovas K. Nkrumah) reikalavo Aukso Krantui nepriklausomybės. 1951 priimta konstitucija, surengti Įstatymų leidžiamosios asamblėjos rinkimai (laimėjo Liaudies susirinkimo partija), 1952 sudaryta K. Nkrumos vadovaujama vyriausybė (pirmoji Afrikos kolonijose). 1956 Aukso Krantui suteiktas dominijos statusas; po referendumo prie jo prisijungė dalis Didžiosios Britanijos globojamo Togo.
Nepriklausomybės laikai
1957 03 06 paskelbta Aukso Kranto nepriklausomybė; šalis pavadinta Gana. 1960 Gana tapo respublika, liko Tautų Sandraugos narė. Prezidentas K. Nkrumah (1960–66) įgyvendino socialistinės orientacijos politiką: įvedė vienpartinį režimą (vienintelė legali partija – Liaudies susirinkimo partija), susidorojo su opozicija, skatino ūkio visuomeninio sektoriaus ir žemės ūkio kooperatyvų kūrimą, palaikė artimus ryšius su SSRS ir kitomis komunistinio režimo šalimis; buvo vienas Afrikos vienybės organizacijos įkūrimo (1963) iniciatorių. Dėl vyriausybės politikos kilo ūkio krizė, didėjo nepasitenkinimas autoritarizmu. Po 1966 karinio perversmo sustabdytas konstitucijos galiojimas, paleistas parlamentas, uždrausta politinė veikla. 1969–72 valdė civilinė vyriausybė. Ūkio krizė nebuvo įveikta, todėl politinė padėtis išliko nestabili: 1972, 1978, 1979, 1981 įvyko kariniai perversmai.
paminklas Kwamei Nkrumah jo memorialiniame parke-mauzoliejuje Akroje
1981 valstybės vadovu tapęs J. J. Rawlingsas vėl uždraudė politinę veiklą, paleido parlamentą, sustabdė konstituciją ir paskelbė programą, numatančią atkurti demokratinį valdymą. Vyriausybei ėmus įgyvendinti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pasiūlytą ūkio atkūrimo programą, 9 dešimtmečio antroje pusėje šalies ekonominė padėtis stabilizavosi, tai leido tęsti demokratinius pertvarkymus. 1992 įsigaliojo nauja konstitucija, kuri įtvirtino daugiapartinę politinę sistemą. 1992 ir 1996 prezidento rinkimus laimėjo J. J. Rawlingsas, 1996 parlamento rinkimus – jo vadovaujama partija Nacionalinis demokratinis kongresas (įkurtas 1992).
Per 2000 ir 2004 parlamento rinkimus daugumą gavo Naujoji patriotinė partija (įkurta 1992), jos vadovas Johnas Agyekumas Kufuoras 2001 tapo Ganos prezidentu (pirmasis valstybės vadovas, perėmęs valdžią demokratiniu būdu, 2004 perrinktas). 2009–12 prezidentas buvo Nacionalinio demokratinio kongreso, kuris laimėjo ir 2008 bei 2012 parlamento rinkimus, atstovas Johnas Atta-Millsas, jam mirus, 2012 07 prezidento pareigas perėmė viceprezidentas Johnas Dramani Mahama (išrinktas per 2012 12 rinkimus). 2016 12 rinkimus laimėjo Naujoji patriotinė partija, prezidentu išrinktas šios partijos atstovas Nana Akufo-Addo (pareigas eina nuo 2017 01, 2020 12 perrinktas). Per 2020 parlamento rinkimus Naujoji patriotinė partija ir opozicinis Nacionalinis demokratinis kongresas laimėjo po 137 mandatus (1 parlamento narys yra nepriklausomas).
21 a. pradžioje Gana – viena demokratiškiausių ir ekonomiškai stipriausių Afrikos valstybių.
Jungtinių Tautų (1957), Afrikos Sąjungos (1963), Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (1975) narė. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1992 07 10.
1489
2271