Gãnos mùzika
Ganos tautų muzika
Ganos muzikantai muša būgnus
Daugybės Ganos tautų tradicijos yra panašios, bet jų muzika turi savo specifiką ir atlieka skirtingas funkcijas. Konkombų ir kai kurių kitų tautų muzika yra vienas svarbiausių vestuvių elementų. Šalies šiauriniuose rajonuose kolektyvinis darbas palydimas muzika. Dainuojamos pjūties, irklavimo, kūlimo dainos. Muzika labai svarbi religinių kultų dalis; per apeigas daug šokama ir būgnijama. Kai kurių Ganos tautų dainos dainuojamos vien tik moterų (laidotuvių raudos), vyrų (medžioklės dainos) arba vaikų. Yra tautų, kuriose paplitę mišrūs chorai ir šokėjų klubai su būgnininkų orkestrais. Ganos tautų muzikos derminį pagrindą sudaro pentatonika; pasitaiko heksatoninių ir heptatoninių dermių. Paplitęs vienbalsis ir daugiabalsis dainavimas (dažniausiai lygiagrečiomis tercijomis). Ritmikos pagrindą sudaro griežtasis ir laisvasis ritmai. Laisvojo ritmo yra dainos ir instrumentinės pjesės, griežtojo – šokiai.
Muzikos instrumentai
Gausu įvairių tipų ir dydžių cilindrinių ir statinės pavidalo būgnų. Eviai turi 4–6 pėdų aukščio būgną (atsimeva) ir daugybę jam pritariančių (sogas, kidis, kaganas, klodzijas, klobotas, agbobas, brekete, totodzis). Ašančių tautos, greta kitų būgnų (tvene), naudoja vadinamąjį riaumojantį būgną etvijė. Šokių orkestrų ritmikos foną sukuria terkšlės, barškučiai, varpeliai, kastanjetės, gankogvis (2 metaliniai be šerdžių varpeliai, mušami medinėmis lazdelėmis), atokis (laivelio pavidalo varpelis, mušamas metaliniu strypeliu), akzacis (moliūgas, apipintas suvertų ant vielos karolių tinklu), adodo ir kiti. Pučiamųjų instrumentų grupę sudaro fleitos (bambuko, medinės) ir trimitai (dramblio ilčių, gyvulių ragų). Ganos šiaurėje vyrauja styginiai instrumentai: muzikiniai lankai, vienstygiai smuikai, į liutnią ir citrą panašūs instrumentai. Ašančiai naudoja 5–6 stygų arfas (sepereva) ir muzikinius lankus su rezonatoriumi (benta).
Nuo 20 a. antros pusės Ganos orkestruose imta naudoti europietiškus instrumentus. Išsirutuliojo naujas orkestrinės muzikos stilius highlife, pagrįstas Afrikos tautų ir Europos muzikos sinteze. Tokį orkestrą sudaro trimitai, saksofonai, trombonai, kontrabosai, būgnai, bongai, kongos ir kiti mušamieji. Orkestrai koncertuoja kitose Afrikos šalyse.
Muzikinės institucijos, žymesni kompozitoriai
Akroje veikia Menų taryba (įsteigta 1958), puoselėjanti afrikietiškąją kultūrą. Jos iniciatyva Ganoje rengiami nacionalinės muzikos ir dramos festivaliai, tradicinės ir šiuolaikinės muzikos konkursai. Muzikos problemos tiriamos Ganos universiteto Afrikos tyrimų instituto Muzikos ir meno sektoriuje; institute veikia simfoninis orkestras ir choras. Veikia muzikos akademija (studijuojama 2 metus). Ganoje populiarūs muzikinės dramos spektakliai. Kompozitoriai: E. Amy, F. Gbieko, J. Boatiengas, A. A. Mensa; etnomuzikologas J. H. Kwabena-Nketia.
Ganos nacionalinio teatro Akroje rūmai (1992, architektai T. Chengas, X. Jeʼas)
L: J. H. Kwabena-Nketia African Music in Ghana Evanston 1962, Drumming in Akan Communities of Ghana Edinburgh 1963.
1915
Ganos kultūra