Gansu (Gansù), provincija Kinijos šiaurėje. Šiaurėje ribojasi su Mongolija.
Plotas 464 186 km2. 25,02 mln. gyventojų (2020). Centras – Landžou (3,01 mln. gyventojų, 2020; aglomeracijoje 4,36 mln. gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Tianšui (752,9), Uvei (467,7), Pingliangas (332,4), Dziučiuanas (327,5).
Paviršius kalnuotas. Gansu užima didesnę Čilianšano kalnagūbrio dalį. Provincijoje yra Beišano plokščiakalnio dalis, Minšano ir Činlingo kalnagūbrių šakos, Liosinės plynaukštės vakarinė dalis. Žemyninis subtropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra nuo –14 °C iki 3 °C, liepos – 22–25 °C. Per metus iškrinta 50–800 mm kritulių (daugiausia liepos–rugpjūčio mėnesiais). Pavasarį dažnos dulkių audros. Didžiausia upė – Huanghe. Dykumos, pusdykumės. Netoli Dunhuango yra Mogao urvai (juose iškalta Tūkstančio Budų šventykla) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1987).
Gansu – viena ekonomiškai silpniausių Kinijos provincijų. Ūkio svarbiausia šaka – žemdirbystė. Gaunama nafta, kasama akmens anglys, nikelio, vario, cinko, alavo, kobalto, geležies rūdos, auksas, platina. Spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, naftos perdirbimo ir naftos chemijos, chemijos (mineralinių trąšų, sintetinio kaučiuko, farmacijos), elektronikos, tekstilės (kilimų, šilko verpimo), statybinių medžiagų, maisto pramonė. Landžou sodrinamas uranas. Auginama kviečiai, ryžiai, soros, japoniniai sorgai, kukurūzai, miežiai, aliejiniai augalai, cukriniai runkeliai, vilnamedžiai, daržovės, vaistažolės. Veisiama avys, galvijai, kiaulės, arkliai, kupranugariai. Naftotiekis Jumenas–Landžou. Upių didžiausias uostas Landžou. Turizmas; per Gansu eina 1655 km Didžiosios kinų sienos.