ganyklà, žemės plotas, apaugęs daugiausia žole ir naudojamas gyvuliams ganyti. Ganyklų žaliasis pašaras yra pigus ir labai vertingas, turi daug baltymų, vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Šveicarijoje, Airijoje, Argentinoje ganyklos užima didžiąją žemės naudmenų dalį.
Ganyklos būna nuolatinės ir laikinosios, natūraliosios ir sėtinės (kultūrinė ganykla). Nuolatinėse ganyklose dažniausiai auga daugiametės žolės, kartais kerpės (tundroje), puskrūmiai ir krūmai (tundroje, pusdykumėje, dykumoje). Laikinosios ganyklos – daugiamečių žolių atolai, vienamečių žolių ir tarpinių augalų pasėliai, nušienautos pievos, dirvonai, laukai nuėmus derlių. Natūraliosiose ganyklose augalai auga savaime; jų yra visose sausumos gamtinėse zonose – miškų, miškastepių, stepių, pusdykumių, dykumų, kalnų. Miškų zonos natūraliosios ganyklos yra daugiausia daugiametėmis žolėmis apaugusios pievos, pelkės, t. p. miškų laukymės. Pagal naudojimo trukmę yra ganyklų, kuriose ganoma ištisus metus (šilto klimato kraštuose) ir sezoninių (vasaros ir žiemos) ganyklų. Sezonais dažniausiai ganomos avys, ožkos pusdykumių, dykumų, kalnų zonose (vieni ganyklų plotai naudojami vasarą, kiti žiemą).
ganykla
ganykla
Ganyklos tręšiamos, atsėjama žolė, naudojamas aptvarinis ganymas, kad didėtų ganyklų derlingumas, gausėtų vertingų pašarinių žolių. Galvijui skiriama 0,5 ha, veršiui iki 1 metų – 0,1–0,15 ha ganyklų.
661