gãnymas, naminių žolėdžių gyvulių, anksčiau ir paukščių laikymas ganykloje. Ganomi galvijai, arkliai, avys, ožkos, kituose kraštuose – dar elniai, kupranugariai ir kiti gyvuliai. Skiriami aptvarinis, laisvasis ir rištinis ganymas. Ganant aptvariniu būdu ganykla padalijama į sklypus, kurie aptveriami nuolatinėmis ar kilnojamomis tvoromis. Kartais aptvarai dalijami kilnojama elektrine tvora. Aptvaruose galvijai gali būti ganomi grupėmis (pirmiausia ganomos melžiamosios karvės, tada užtrūkusios ir telyčios). Ganant laisvuoju būdu gyvuliai visą ganiavos laikotarpį ganomi visoje ganykloje. Taip ganoma dykumų, pusdykumių, stepių, nejuodžemio zonos natūraliose ganyklose. Kultūrinėse ganyklose laisvai ganyti nuostolinga, nes gyvuliai žolę išmindo, apteršia; silpnėja, retėja arba visai išnyksta vertingos žolės, plinta menkavertės, piktžolės. Arkliai, buliai, ožkos ir kiti gyvuliai dažnai rišami. Tai rištinis ganymo būdas.
Lietuvoje
Lietuvoje pradedama ganyti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, pražydus kiaulpienėms, kai žolė 8–10 cm aukščio. Prie žolės gyvuliai pratinami pamažu (7–10 dienų). Baigiama ganyti trečią ketvirtą savaitę iki žolių vegetacijos pabaigos. Kartu ganyta karvės ir avys, naktimis arkliai ir ariamieji jaučiai, atskirai – kiaulės, žąsys. Gatvinių kaimų gyventojai bendrai ganydavo gyvulius kaimo žemėse (ganyklose). Pagal gyvulių skaičių iš kiekvieno ūkio paeiliui buvo išskiriama po keletą piemenų. Jiems prižiūrėti kaimo bendruomenė vieniems metams samdė kerdžių. Gyvulius išgindavo anksti rytą, ganydavo iki saulėlydžio. Per vasaros kaitrą bandą pargindavo namo. Už nuganytus svetimus pasėlius nukentėjusiajam reikėjo atsiteisti javais ar pinigais, samdytam piemeniui šeimininkas atskaitydavo iš algos. Ganydami piemenys prasimanydavo žaidimų, drožinėdavo. Jei sodyboje nebuvo berniukų, ganydavo ir mergaitės, tačiau jos laikydavosi atskirai, ausdavo juosteles.
kaimo piemenys su skerdžiumi (1938, fotografas Stasys Vaitkus; Šiaulių Aušros muziejus)
Kerdžius šeimininkams padarydavo smulkių įrankių, buities daiktų. Arklius ir ariamuosius jaučius paaugliai (pusberniai), jaunuoliai (bernai), rečiau merginos (mergos), ganydavo naktimis (naktigonė). 19 a. antroje pusėje ir 20 a. pirmais dešimtmečiais kaimams išsiskirsčius į vienkiemius, kiekvieno ūkio banda buvo ganoma atskirai. Po I pasaulinio karo gyvulius pradėta rišti grandinėmis. Nuo seno buvo ganoma miškuose (uždrausta 1936). Ganant miškuose karvėms po kaklu buvo parišamas medinis ar skardinis barškalas (skrabalas). Prie kaklo avims pririšdavo spalvotą skudurėlį, kad galėtų atpažinti jas, nuklydusias į kitą sodybą. Nepaklusnioms kiaulėms ir avims po kaklu parišdavo medinį pagaliuką, kuris trukdydavo greitai lakstyti.
2691
661