„Ganytojas“ (lot. „Pastor“), ankstyvosios krikščionybės pamokymų, priesakų ir paraginimų rinkinys. Autorius nežinomas, veikale save vadina Hermu. Origenas teigė, kad tai Hermas, minimas Laiške romiečiams (16, 14). Remiantis Muratorio fragmento teiginiu, kad Hermas yra popiežiaus Pijaus I brolis, spėjama, kad Ganytojas parašytas apie 145 graikų kalba Romoje; išliko rankraščiai lotynų kalba (rekonstruota apie 90 % viso teksto).
Ganytojo forma primena apokalipsę (pavadintas Ganytoju pagal angelą, kuris apsireiškia kaip ganytojas, t. y. piemuo). Sudaro trys knygos. Pirmoji yra dorinio pobūdžio, aprašomos 5 vizijos, kuriose iškeliama atgailos būtinumas ir krikščioniško gyvenimo svarba Bažnyčiai, antrojoje nagrinėjama 12 priesakų, sudarančių krikščioniško gyvenimo pagrindą, trečiojoje pateikta alegorinių pamokymų ir paraginimų krikščionims.
Irenėjas Lionietis, Tertulijonas ir Origenas Ganytoją priskyrė Biblijos kanonui, kiti – Apaštališkųjų Tėvų raštams, o Atanazas ir Eusebijas Cezarėjietis – apokrifams ir laikė tinkama priemone mokyti katechumenus.
Lietuvių kalba paskelbtas 1986.
2709