garbs kònsulas, konsulo pareigas užsienio valstybėje einantis neetatinis pareigūnas.
Reglamentavimas, privilegijos ir imunitetai
Juo gali būti ir atstovaujamosios, ir priimančiosios valstybės pilietis. Garbės konsulo statusą reglamentuoja 1963 Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (Lietuvoje įsigaliojo 1992). Garbės konsulas dažniausiai būna pavaldus atstovaujamosios valstybės artimiausios konsulinės įstaigos vadovui. Garbės konsulams ir jų vadovaujamoms konsulinėms įstaigoms suteikiamos tokios pat privilegijos ir imunitetai kaip ir konsulatams, kuriuose dirba etatiniai konsuliniai pareigūnai, bet imunitetai ir privilegijos netaikomi garbės konsulo šeimos nariams.
Garbės konsulas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos garbės konsulų nuostatai (1991) numato garbės konsulų 4 klases: garbės generalinis konsulas, garbės konsulas, garbės vicekonsulas, garbės konsulinis agentas. Garbės konsulą 3 metų kadencijai (gali būti pratęsta) skiria užsienio reikalų ministras ir išduoda konsulinį patentą. Garbės konsulas nėra valstybės tarnautojas ir negauna atlyginimo iš Lietuvos valstybės biudžeto, konsulinę įstaigą išlaiko savo lėšomis. Garbės konsulo įstaigos būstinė, klasė ir konsulinė apygarda nustatoma pagal Lietuvos Respiblikos susitarimą su priimančiąja valstybe. Garbės konsulas vykdo konsulines funkcijas, skatina ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, atlieka kitą Užsienio reikalų ministerijos jam pavestą darbą. Valstybėse, kuriose nėra Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, išimtiniais atvejais, buvimo valstybei sutinkant, garbės konsului gali būti pavesta atlikti ir kai kuriuos diplomatinius aktus. Garbės konsulas pradeda eiti savo pareigas nuo buvimo valstybės sutikimo (egzekvatūra) gavimo momento ar kito laiko, kurį nustato buvimo valstybės kompetentingos institucijos.
Lietuva turi 222 garbės konsulus 95 valstybėse (2020). Nuo 2001 Užsienio reikalų ministerija Vilniuje organizuoja Lietuvos ambasadorių ir garbės konsulų suvažiavimus. 2008 įsteigta Garbės konsulų asociacija.