Gadino apskrits, administracinis teritorinis vienetas, buvęs Baltarusijos ir Lietuvos dabartinėje teritorijoje, į pietus nuo Alytaus. Plotas apie 4000 km2, 204 854 gyventojai (1897). Centras – Gardinas.
Žinoma nuo 15 a. pradžios. 16 a. pirmoje pusėje apėmė žemes abipus Nemuno (daugiausia jo kairiajame krante). Per 1564–66 administracines reformas gavo bajorų savivaldos teises; teritorija mažai pakito. 17–18 a. apskrities teritorijos didumą sudarė Gardino ekonomijos žemės. Iki 1793 priklausė Trakų vaivadijai, 1793–94 pradžioje – Gardino vaivadijai.
1795 užimta Rusijos: 1795–97 priklausė Slanimo, 1797–1801 – Lietuvos, 1801–1915 – Gardino gubernijai. 1915–18 priklausė Oberosto Balstogės ir Gardino, nuo 1918 02 – Lietuvos sričiai. 1919 Gardino apskrities rytinę dalį užėmė Sovietų Rusija, vakarinė dalis (su Gardinu) iki 1919 04 liko vokiečių okupuota; čia kūrėsi Lietuvos kariniai daliniai. Vokiečių okupacinė valdžia, vykdydama Lenkijos ir Vokietijos 1919 02 05 Balstogės sutartį, Gardiną perdavė Lenkijos kariuomenei. Ši per 1919 04 puolimą užėmė ir Gardino apskrities rytinę dalį. Dėl šiaurinės dalies 1919–20 kovėsi Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės (Nepriklausomybės karas). 1920 07 12 Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi Gardino apskritis priskirta Lietuvai. 1920–39 ją valdė Lenkija (1921–39 priklausė Balstogės vaivadijai), 1939 rudenį atiteko Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos Balstogės sričiai.
1940 01 15 Gardino apskritis panaikinta. Jai skirtus Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčius Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika 1940 08 03 perdavė Lietuvai (1941 01 15 prijungti prie Alytaus apskrities).
2271