Gadino ekonòmija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinė žemės valda. Įsteigta 1589.
Apėmė teritoriją abipus Nemuno (dalį dabartinės Palenkės vaivadijos, Gardino srities vakarinę dalį, Varėnos rajono savivaldybės teritorijos pietinį pakraštį).
Iki 18 a. vidurio buvo suskirstyta į raktus ir kaimus, turėjo girių (Perstūn‑Perlamo, Sokółkos‑Nowy Dwóro, Strijovkos‑Beržtų). 18 a. antroje pusėje suskirstyta į gubernijas (Ežeronių, Balstogės Dąbrowos, Janówo, Balstogės Krynkų, Kwasówkos, Sokulkos) ir 49 raktus, turėjo 24 palivarkus, 13 miestų ir miestelių, 368 kaimus. Ekonomijoje gyveno apie 42 400 žmonių, iš jų apie 90 % valstiečių, dauguma baudžiauninkai. 1783 Gardino ekonomija turėjo apie 7300 valakų žemės (daugiau kaip 155 000 ha), apie 10 600 ūkių, 3 girininkijas (Katros, Bebros ir Belovežo).
Buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomijų centras; labiausiai supramoninta. Daug manufaktūrinių įmonių įsteigė Gardino seniūnas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių ekonomijų valdytojas A. Tyzenhauzas, Gardine buvo įsteigtos statybos, buhalterijos, veterinarijos, medicinos, baleto mokyklos.
Gardino ekonomija panaikinta po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795); dalis žemių atiteko Rusijos imperijai, dalis – Prūsijos karalystei.
2808