Gadino kunigaikštỹstė, dalinė kunigaikštystė, 12 a. antroje pusėje atsiskyrusi nuo Kijevo Rusios. Apėmė dalį jotvingių ir Juodosios Rusios žemių.
Nuo 13 a. vidurio priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (veikiausiai pašalinus Gardino kunigaikščius). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio laikais priklausė jam; čia jis kurdino besigelbstinčius nuo kryžiuočių pavergimo prūsus (daugiausia bartus), skalvius.
14 a. antroje pusėje tapo Trakų kunigaikštystės daline kunigaikštyste, nuo 1376 valdoma kunigaikščio Vytauto, per kovas dėl didžiojo kunigaikščio sosto 1382 užimta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos. 1384 jo atkurta kaip savarankiška kunigaikštystė ir duota valdyti Vytautui. Vėl užimta 1390 šiam pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius. Vytautui 1392 tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu nebeatkurta. Nuo 1413 jos teritorija priklausė Trakų vaivadijai.
683