Gadino sutarts, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės sutartis, sudaryta 1432 10 15 Gardine. Patvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis ir Lenkijos delegacija, vadovaujama Krokuvos vyskupo Z. Oleśnickio. Žygimantas Kęstutaitis pareiškė ištikimybę Lenkijos karaliui Jogailai. Jogaila jam pavedė valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pasilikdamas sau ir įpėdiniams aukščiausiojo Lietuvos kunigaikščio titulą. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei leista turėti atskirą, bet bendrai su lenkų bajorais rinktą didįjį kunigaikštį. Sutartis įpareigojo Žygimantą Kęstutaitį ir jo įpėdinius niekada nesivainikuoti Lietuvos karaliaus vainiku.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas patvirtina 1432 susitarimą (1437 12 06, Gardinas; Krokuvos nacionalinis muziejus)
Po jo mirties Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo atitekti Jogailai ir jo įpėdiniams, tik Žygimanto Kęstutaičio tėviškė Trakai buvo palikti jo sūnui Mykolui Žygimantaičiui ir jo įpėdiniams. Podolė turinti priklausyti Lenkijai, Voluinė – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei iki Žygimanto Kęstutaičio mirties. Tas nuolaidas Lenkijai Žygimantas Kęstutaitis padarė už paramą jam kovojant su pretendentu į didžiojo kunigaikščio sostą Švitrigaila; šis, įsitvirtinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinėse žemėse, siekė vėl užvaldyti Vilnių.
Žygimantas Kęstutaitis Lenkijos ponų reikalavimu 1433, 1434, 1437 ir 1439 patvirtino sutartį.
2326