Gargžda, miestas Lietuvos vakaruose, 17 km į rytus nuo Klaipėdos, Minijos dešiniajame krante; Klaipėdos rajono savivaldybės, Gargždų seniūnijos centras. 15 072 gyventojai (2022).
Gargždų centras
Gargždų herbas
Pro Gargždus eina Vilniaus–Klaipėdos automobilių magistralė; geležinkelis į Klaipėdą. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Naftos gavyba (bendrovė Lotos Geonafta), statybinių medžiagų (Mida LT, Gargždų plytų gamykla ir kita), naminių gyvūnų ėdalo gamyba (Mars Lietuva), chemijos pramonė (Gargždų agrochemija), kuro prekyba (Trevena), statybos darbų bendrovės (Hidrostatyba, Gensina). Prie Gargždų yra žvyro telkinių.
Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras. Gimnazija, progimnazija, pagrindinė, muzikos, sporto mokyklos, vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, 4 lopšeliai-darželiai, kultūros namai, Jono Lankučio biblioteka, atviras jaunimo, turizmo informacijos, socialinių paslaugų centrai. Viliaus Gaigalaičio globos namai. Gargždų krašto muziejus. Leidžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės laikraštis Banga (nuo 1945). Į šiaurės rytus nuo Gargždų yra Minijos senslėnio draustinis, į rytus – Gargždų piliakalnis.
Architektūra
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Gargžduose (pašventinta 1992)
Miesto gatvių senasis tinklas spindulinis, centre – keturkampė aikštė. Vyrauja 2–5 aukštų mūriniai pastatai. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (pradėta statyti 1989 senosios bažnyčios vietoje, pašventinta 1992) šventoriuje – klasicistinė koplyčia (1841), varpinė (19 a. vidurys). Senosiose kapinėse (19 a. pirma pusė) daug tautodailininkų sukurtų medinių skulptūrų (Pieta, Nazarietis, Šventojo skulptūra). Pėsčiųjų viadukas (1938).
Gargždų muzikos mokyklos pastatas
2271
Istorija
Pirmąkart paminėti 1253 Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. 15 a. buvo Žemaitijos seniūnų Kęsgailų dvaras, vėliau didžiojo kunigaikščio seniūnijos centras, nuo 1797 – privati valda. apie 1535 pastatyta bažnyčia (per reformaciją uždaryta; 1590 perstatyta, 18 a. pabaigoje sudegė). Prie dvaro ir bažnyčios kūrėsi miestelis. 1540 įsteigta muitinė. 1600 suteikta turgų ir prekymečių privilegija (pakartota 1782), 1792 – miesto teisės. 1672 buvo 55 kiemai (2 žydų); 1765 gyveno 86 žydai (11 jų namų). 1789 buvo 94 kiemai. 19 a. pirmoje pusėje veikė parapinė, nuo 1865 – valdinė pradžios, nuo 1907 – lietuviška vienklasė (vėliau 6 skyrių) mokykla, 1945–51 – progimnazija, vėliau vidurinė mokykla.
1830–1831 sukilimo pabaigoje netoli Gargždų per Rusijos imperijos–Vokietijos sieną į Prūsiją perėjo sukilėlių likučiai; buvo nušautas A. Gelgaudas. Po 1835 Gargždų savininkas dalį miestelio gyventojų katalikų iškeldino į kaimus, jų vietoje apgyvendino žydų (19 a. sudarė gyventojų daugumą, iki I pasaulinio karo turėjo sinagogą, mokyklą). 1861–1950 Gargždai buvo valsčiaus centras. Iki 1867 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (veikė iki 1944).
Per 1863–1864 sukilimą Gargždų vikaras Izidorius Noreika buvo vienas sukilėlių vadų. Iki 1871 atidaryta vaistinė. Lietuvių spaudos draudimo metais (1864–1904) per Gargždus buvo gabenama lietuviška literatūra. 1908–14 veikė Blaivybės, 1909–14 Saulės draugijų skyriai. Per I pasaulinį karą Gargždai apgriauti ir sudeginti. 1926 įsteigta pieninė, 1939 – biblioteka. 1939 sudegė 153 miestelio pastatai. 1941–52 ištremta 16 Gargždų gyventojų. 1941 miestelis vėl degė. 1941 06 24–25 Tilžės gestapo operatyvinis būrys nužudė 384 Gargždų gyventojus (daugiausia žydus). Sovietų okupacijos metais nuo 1950 Gargždai buvo Klaipėdos rajono centras. 1997 patvirtintas Gargždų herbas. 1833 buvo 1008, 1868 – 1544, 1897 – 2470, 1923 – 2127, 1939 – 3100, 1959 – 1527, 1970 – 6414, 1989 – 13 409, 2001 – 15 212, 2011 – 15 020, 2021 – 15 065 gyventojai.
Minija ties Gargždais
1303