Garmisch‑Partenkirchen

Garmisch‑Partenkirchen (Gármišas‑Partenkrchenas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, į pietvakarius nuo Miuncheno, netoli Austrijos sienos.

Garmisch-Partenkirchen

27 250 gyventojų (2021). Garmischas-Partenkirchenas įsikūręs Bavarijos Alpėse, Zugspitzės (Vokietijos aukščiausia viršūnė) papėdėje, apie 720 m aukštyje, prie Loisacho ir Partnacho santakos. Per Garmischą-Partenkircheną eina Miuncheno–Innsbrucko (Austrija) geležinkelis ir plentas. Siuvimo, odos pramonė, muzikos instrumentų gamyba. Sporto reikmenų mugės.

Žiemos sportas (olimpinė čiuožykla, daug slidžių keltuvų, funikulierių, kabamųjų lynų kelių); 1936 vyko IV žiemos olimpinės žaidynės. Turizmas, alpinizmas. Kalnų klimato kurortas, tarptautinės reikšmės poilsio centras, G. Marshallo Europos saugumo studijų centras. Vyksta Europos Sąjungos konferencijos, R. Strausso muzikos festivaliai. Krašto muziejus.

2271

Istorija

Garmischas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 802; nuo 1248 priklausė Freisingo vyskupystei ir Werdenfelso grafystei; 17–18 a. amatų, ypač medžio raižybos, centras. 13–16 a. čia pastatyta Šv. Martyno bažnyčia (13–15 a. freskos), 1729–33 – Naujoji Šv. Martyno bažnyčia (architektas J. Schmuzeris). Istoriniuose šaltiniuose Partenkirchenas minimas nuo 12 a. 4 dešimtmečio. Nuo 1294 priklausė Freisingo vyskupystei ir Werdenfelso grafystei. 1305 gavo turgaus teises, viduriniais amžiais buvo svarbus prekybos centras.

18 a. pirmoje pusėje čia pastatyta Šv. Antano piligrimų bažnyčia, 18 a. antroje pusėje į pietus nuo Partenkircheno – Bavarijos karaliaus Liudviko II medžioklės pilis. 1935 Garmischas ir Partenkirchenas susijungė, jungtinis miestas pavadintas Garmischu-Partenkirchenu.

1112

Lietuviai

1948 02 Garmischo-Partenkircheno kalnų šaulių kareivinėse įkurta iš Bambergo atsikėlusių apie 600 lietuvių stovykla (vedėjas J. Rauktys, parapijos klebonas V. Endriūnas). Stovykloje veikė iš Bambergo perkelta J. Basanavičiaus progimnazija (direktoriu J. Januškevičius), pradinė mokykla (vedėjas Z. Grybinas, vėliau K. Jovaiša), vaikų darželis, vokiečių ir prancūzų kalbų kursai (vedėjas J. Januškevičius), mišrus choras (vadovas J. Paplauskas), teatro būrelis (vadovas A. Škudzinskas); žinias ir muzikos įrašus transliuodavo lietuvių radijo žinių tarnyba. Stovykloje veikė skautai ir ateitininkai, vykdavo lietuvių organizacijų ir politinių partijų suvažiavimai. 1949 04 stovykla buvo uždaryta, joje gyvenantys lietuviai išsikėlė į Mittenwaldą, Schwäbisch Gmündą ir Miuncheną.

2271