gasas, tampriosios terpės (dujų, skysčių, kietųjų kūnų) mechaniniai virpesiai, sklindantys bangomis (akustinės bangos), subjektyviai suvokiamomis žmogaus, bestuburių (vabzdžių) ir stuburinių gyvūnų klausos organais. Žmogus girdi nuo apie 16 Hz iki apie 20 kHz dažnio garsą (vyresnio amžiaus žmonių šis diapazonas siauresnis), gyvūnų klausos dažnių diapazonas gerokai platesnis. Mažesnio kaip 16 Hz dažnio akustinės bangos vadinamos infragarsu, didesnio kaip 20 kHz dažnio – ultragarsu, didesnio kaip 109 Hz – hipergarsu. Jų žmogus negirdi. Garsą sukelia virpantys kietieji kūnai (pvz., muzikos instrumentų stygos, telefono membrana), riboto tūrio virpantys dujų (oro, pvz., vargonų vamzdžiuose) ar vandens (hidrodinaminiuose švilpukuose) srautai, elektroakustiniai keitikliai (jie gali būti ir garso spinduoliai, ir garso imtuvai). Gana sudėtingas garso šaltinis yra žmogaus, gyvūnų balso aparatas. Garso šaltinis aplink save sukuria garso lauką, kurį nusako garsinis slėgis, terpės dalelių poslinkis, jų garsinis (virpesinis) greitis ir pagreitis, santykinis terpės tankio pokytis ir kita. Energijos kiekis, kurį garso banga per laiko vienetą perneša pro vienetinį plotą, statmeną bangos sklidimo krypčiai, yra garso stipris (W/m2). Jis priklauso nuo garso šaltinio virpesių amplitudės, nuotolio iki jo, skleidžiamos garso bangos formos ir terpės, kurioje sklinda garsas, savybių. Šaltinio garsas terpėje sklinda jam būdingu greičiu (garso greitis), pvz., normaliosiomis sąlygomis ore apie 330 m/s, vandenyje apie 1500 m/s, metaluose 4000–5000 m/s. Svarbi garso charakteristika yra garso spektras. Garso bangų fazinis greitis gali priklausyti nuo jų dažnio (garso dispersija) ir amplitudės. Gali vykti garso bangų interferencija, difrakcija, garsas terpėje slopsta dėl sklaidos ir jo sugerties (garso sugertis). Garso sklaidą lemia terpės nevienalytiškumas, kuris sukelia garso spindulių (geometrinė akustika) lūžį (vyksta terpių, kuriose garso greitis gerokai skiriasi, skiriamojoje riboje), refrakciją (garso spindulių išlinkimą; vyksta terpėje, kurioje garso greitis kinta tolydžiai). Garso spinduliai nukrypsta mažesnio bangos greičio terpės sluoksnio link. Garso refrakciją lemia terpės temperatūros, vėjo krypties ir greičio, jūros druskingumo ir hidrostatinio slėgio netolygumas. Oro temperatūros kitimas tolstant nuo žemės paviršiaus iškraipo bangos frontą ir sukelia garso girdimumo pokyčius. Jei oro temperatūra tolstant nuo žemės paviršiaus krinta, garso greitis mažėja, todėl garso spinduliai užlinksta į žemesnės temperatūros sritį ir girdimumas žemės paviršiuje pablogėja (dieną). Jei oro temperatūra tolstant nuo žemės paviršiaus kyla (dažniausiai naktį), garso spinduliai užlinksta žemės paviršiaus link ir girdimi net labai tolimi garsai. Dėl garso refrakcijos atmosferoje gali susidaryti vadinamos tylos zonos, jūroje – šešėlio zonos, povandeniniai garso kanalai. Dėl refrakcijos garsas gali fokusuotis: garso bangų energija gali susitelkti tam tikroje vietoje (židinyje) arba išsisklaidyti. Savo sklidimo kelyje sutikęs kliūtis su skirtinga akustine varža garsas nuo jų atsispindi – susidaro aidas, patalpose kyla aidėjimas. Ultragarso atspindys naudojamas echoskopijoje, laivų navigacijoje, defektoskopijoje. Garso fokusavimo reiškinys taikomas kuriant akustinius lęšius ir koncentratorius, technologiniuose procesuose, chirurgijoje ir kitur. Porėtų ir pluoštinių medžiagų savybe gerai sugerti garsą grindžiami garso izoliacijos būdai.
| žmonės | 16–20 000 |
| šunys | 40–46 000 |
| katės | 100–32 000 |
| arkliai | 30–40 000 |
| galvijai | 16–40 000 |
| graužikai | 1 000–100 000 |
| drambliai | 16–12 000 |
| banginiai | 70–150 000 |
| ruoniai | 200–55 000 |
| šikšnosparniai | 1 000–150 000 |
| žiogai, skėriai | 100–50 000 |
2125