gaso dispesija, harmoninių garso bangų fazinio greičio priklausomybė nuo dažnio. Garso dispersija yra dvejopa: vieną lemia terpės, kurioje sklinda garso banga, fizikinės savybės (relaksaciniai vyksmai, šilumos laidumo anomalijos, klampa, smulkūs terpės nevienalytiškumai), kitą – terpės, kurioje sklinda garsas, baigtiniai matmenys. Garso dispersiją dažniausiai sukelia relaksaciniai procesai (relaksacija). Sklindanti garso banga sužadina terpės daleles (atsiranda molekulių vidiniai virpesiai, sukimasis), gali sukelti molekulių jonizaciją, disociaciją, chemines reakcijas, skysčio struktūros persitvarkymą ir kita. Dėl relaksacijos garso greitis didėja didėjant jo dažniui (sparčiausiai, jei garso dažnis artimas relaksacijos dažniui). Dėl energijos persiskirstymo procesų negrįžtamumo šių dažnių intervale padidėja garso sugertis. Dėl įvairių tarpmolekulinių procesų ir cheminių reakcijų relaksacinė garso dispersija gali būti ir skysčiuose bei kietuosiuose kūnuose. Garso dispersija, priklausanti nuo kūno baigtinių matmenų, atsiranda sklindant išlinkio bangoms (akustinės bangos), pvz., plokštelėse, strypuose. Tokios bangos fazinis greitis kinta proporcingai kvadratinei šakniai iš bangos dažnio. Abiejų tipų garso dispersija iškraipo garso impulso formą; tai ypač svarbu įvertinti atmosferos akustikoje, geoakustikoje, tiriant tolimąjį garso sklidimą.
2125