garso sugertis

gaso sugerts, terpėje sklindančios garso bangõs energijos negrįžtamas virtimas kitų rūšių (daugiausia šilumos) energija. Garso sugertį lemia terpės dalelių vidinė trintis ir šilumos laidumas; ultragarso ir hipergarso dažnių diapazone dar prisideda įvairūs relaksaciniai vyksmai, nuo kurių priklauso garso bangų sąveika su kvazidalelėmis (laidumo elektronais, magnonais), sugeriančiomis energiją. Garso sugertį dažniausiai nusako koeficientas α, atvirkščias nuotoliui x, kurį nusklidusios plokščiosios garso bangos amplitudė sumažėja e kartų (e = 2,718…). Pvz., jei tam tikrame garsą sugeriančios terpės taške garso bangos amplitudė yra A₀, tai jos amplitudė vietoje, esančioje atstumu x nuo to taško, lygi A_x = A₀·e^–αx. Garso sugerties koeficientas α reiškiamas neperiais arba decibelais ilgio vienetui (1 dB/m = 0,115 Np/m), hidroakustikoje dažnai vartojamas dB/km. Garso sugertis dažniausiai labai priklauso nuo garso bangos dažnio f: α ~ f²; dėl šios priežasties, pvz., hipergarsas labai slopinamas. Garso sugertis kristaluose ir kai kuriuose kietuosiuose kūnuose yra mažiausia, šiek tiek didesnė skysčiuose ir dar didesnė dujose. Terpės nevienalytiškumas padidina garso sugertį: porėtos, pluoštinės medžiagos garsą slopina ir sugeria ypač smarkiai.

2125