garstýčia (Sinapis), bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 4 rūšis. Kilusi iš Viduržemio jūros rajonų. Paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje.
Vienametis, rečiau daugiametis augalas. Labiausiai paplitusi baltoji garstyčia (Sinapis alba). Stiebas 20–100 cm aukščio, status, šakotas, vagotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais (rečiau plikas). Lapai kotuoti, pailgi ar pailgai kiaušiniški, lyriškai suskaldyti arba skiautėti. Žiedai šviesiai geltoni. Žydi nuo birželio iki rudens. Vaisius – plona, plaukuota ankštara su briaunotu, aukštyn išlinkusiu laibu kotu.
Sėklos beveik apvalios, rusvos arba balsvos, naudojamos medicinoje, technikoje. Iš sėklų gaminamas maistas garstyčios, gaunamas eterinis garstyčių aliejus. Medinga. Atspari kenkėjams.
baltoji garstyčia
garstyčių sėklos