gars tapýba, įvairių daiktų, reiškinių vaizdavimas muzikos raiškos priemonėmis. Garsų tapyba vadinama gamtos reiškinių (audros, žaibo), vaizdų (miško, jūros), paros ar metų laiko vaizdavimas muzikiniais garsais, paukščių, gyvūnų balsų pamėgdžiojimas, muzikoje įkūnyti medžioklės, mūšio vaizdai ir kita. Muzikoje garsų tapyba aptinkama nuo seniausių laikų; yra Renesanso, baroko ir klasicizmo kompozitorių kūryboje. Garsų tapybos sąvoka susiklostė tik 18 amžiuje; ji turėjo įtakos programinei muzikai atsirasti.
42