Garšvinės dvaro rūmai
Gáršvinė (Gārsene), Gársenė, miestelis Latvijoje, Aknystos savivaldybėje, šalia Daugpilio–Rygos plento, 9 km į pietryčius nuo Aknystos, prie Lietuvos sienos. Valsčiaus centras. 221 gyventojai (2021). Pradinė mokykla, paštas, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas. Neoromaninė evangelikų liuteronų bažnyčia (1906). Dvaro sodyba: neogotikiniai rūmai (pastatyti 1860, 1885 išplėsti), arklidės, vandens malūnas, parkas. Kraštotyros muziejus.
Istorija
Garšvinė pirmą kartą paminėta 1563. 1565 jau buvo bažnyčia, 1792 pastatyta nauja. Rusijos imperijos valdymo metais Garšvinės valsčius priklausė Kauno gubernijai. 1941 ir 1945–49 sovietų okupacinė valdžia į Sibirą ištrėmė 144 Garšvinės valsčiaus gyventojus.
Lietuviai
Garšvinės apylinkės priklauso etninių lietuvių žemių plotui. Daug vietovardžių ir pavardžių lietuviškos kilmės. 1921 Lietuva Garšvinės valsčių ir kitas žemes iškeitė į Baltijos pajūrį. Oficialiais duomenimis, 1930 14 % valsčiaus gyventojų buvo lietuviai (iš tiesų jų buvo daugiau). Maždaug iki 1950 namuose čia kalbėta lietuviškai. Asimiliaciją ypač skatino tai, kad vietos lietuviai, kaip ir latviai, buvo evangelikų liuteronų tikėjimo. Apie 1965 kraštotyrininkas J. Kulitānis parengė Garšvinės šnektos žodyną (3300 latviškų žodžių išvertė į Garšvinės lietuvių šnektą; rankraštis saugomas Latvijos nacionalinėje bibliotekoje Rygoje). 21 a. pradžioje lietuviškai (uteniškių šnekta) dar kalbėjo vyresnieji Garšvinės valsčiaus Brunkenų, Indonių ir kitų kaimų gyventojai (dauguma kitų lietuvių čia įsikūrė po II pasaulinio karo). 2000 lietuviai sudarė 5,1 % Garšvinės valsčiaus gyventojų.
2392