Aleksà Gasparas 1946 01 01Antkalnė (Veliuonos vlsč., Kauno apskr.), lietuvių rašytojas, gydytojas. 1970 baigė Kauno medicinos institutą. 1971–82 dirbo chirurgu Šakiuose, 1983–95 – Vilniuje, nuo 1986 dėstė chirurgiją Vilniaus medicinos mokykloje. 1991–96 dirbo įvairiose valstybinių ir visuomeninėse organizacijose, dalyvavo kuriant fizinę negalią turinčių žmonių socialinės reabilitacijos sistemą. 1997–98 dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. 1995 (su kitais) įkūrė Lietuvos žmonių su negalia sąjungą, 1999–2005 jos viceprezidentas. 1995 įsteigė leidyklą Joružis (veikė iki 2000), 1998 – žurnalą Bičiulis (nuo 1998 vyriausiasis redaktorius). 1999–2003 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Gasparas Aleksa
Kūryba
Poezijos rinkiniuose Lauk šoko ugnis (1993), Lozoriaus paukščiai (1995), Užkeikti barbarus (1996), Giedantis rupūžys (2007), Prabudimai (2009) metaforomis, laiko, erdvės, sapno ir tikrovės vizijomis pasakojamos intriguojančios istorijos, kuriose vyrauja ironiški siurrealistiniai vaizdai, veikia bibliniai ir mistiniai veikėjai. Romanams Adomo broliai ir moterys (2001), Pusė obuolio Ievai (2002), Ėriukėlis stiklo ragais (2003), Fabricijus sprogdina arklius (2006), Šventojo Akiplėšos medžioklė (2016) būdinga psichologinė įžvalga. Išleido esė rinkinį Žiogas žvirblį medžiojo: pakraščių kasdienybė (2012), dramų rinkinį Mergaitė ir Apaštalas (1997). Parašė tekstus vokalinei siuitai Rupūžio giesmių improvizacijos, misterijoms Pašvęstojo gimimas (abi 2008, su kitais) ir Prabudimai (2010, su kitais, visų kompozitorė S. Dikčiūtė). Paskelbė straipsnių chirurgijos, kultūros ir socialiniais klausimais (rinkiniai Nugalėk save 1995, Neįgaliųjų savarankiško gyvenimo ABC 2002, su E. Vaičikauskaite, Neįgaliųjų kelias į savarankišką gyvenimą 2003). Kūryba versta į anglų, baltarusių, gruzinų, latvių, lenkų, ukrainiečių, vokiečių kalbas.
Apdovanojimai
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis (2013).
2271