Gãstos (vok. Gassen, nuo 1946 rus. Slavsk), miestas Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srities šiaurėje, apie 15 km į pietvakarius nuo Tilžės; Slavsko rajono centras. 4019 gyventojų (2019). Pro miestą eina Karaliaučiaus–Tilžės geležinkelis. Maisto (sūrių, malimo) pramonė, medžio, durpių apdirbimas.
Gastų istoriniai pastatai
Istorija
Miesto pradžia – Gastų kaimas ir gretimas Heinrichswaldės dvaras. Jo savininkui W. R. von Hallenui dvare 1686 pastatydinus bažnytėlę, ėmė kurtis bažnytkaimis. 1893 gyvenvietės sujungtos į vieną – Heinrichswaldę. Prūsijos dalies Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai) miestelį vadino Gastomis, Gastais. Jose prieš 1688 įkurta parapinė mokykla; nuo 1813 mokytojavo lietuvių raštijos darbuotojas E. Šesnakas, 19 a. antroje pusėje – dar keli lietuvininkai. 1694 pastatyta didesnė bažnyčia, 1869 – neogotikinio stiliaus trinavė mūrinė bažnyčia (sovietmečiu paversta sandėliu); čia rezidavo superintendentas.
Per 18 a. pirmos pusės didžiąją vokiškąją kolonizaciją Gastose ir apylinkėse apsigyveno kolonistų. 1783 Gastose gimė tautosakininkas E. Budrius, 1806 prie Gastų (Noragėlių kaime) – kalbininkas F. Kuršaitis. Iki 1818 Gastos priklausė Tilžės apskričiai. 1818 įsteigus Pakalnės apskritį, Heinrichswalde tapo jos centru. Iki 19 a. pradžios didumą parapijos gyventojų sudarė lietuviai, 19 a. viduryje jų buvo daugiau kaip 3700 (sudarė apie 38 % gyventojų), 1877 ir 1890 (bažnytinės statistikos duomenimis) – 1050 (apie 14 %), 1902 – apie 900 (apie 12 %); Gastose 1905 buvo 2,7 % lietuvių. Po Pirmojo pasaulinio karo apie 100 lietuvių lankė kas sekmadienį jiems kurį laiką laikytas pamaldas. 1887–1944 (?) Gastose veikė spaustuvė (įsteigė J. H. Lehmannas, nuo 1898 savininkai keitėsi), turėjusi filialus Kaukėnuose ir Skaisgiriuose. 1939 miestelyje gyveno 3460 žmonių. Veikė geležinkelio stotis, 2 vėjo malūnai, pieninė, dujų fabrikas.
liuteronų bažnyčia Gastose
1945 Gastos buvo užimtos SSRS kariuomenės. Nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Gastose, ypač apylinkėse, nuo 1955 apsigyveno daug lietuvių (daugiausia Sibiro tremtinių, politinių kalinių), kuriems LSSR valdžia draudė grįžti į Sovietų Sąjungos okupuotą ir aneksuotą Lietuvą. 1989 gyventojų surašymo duomenimis, Slavsko rajone gyveno apie 2320 lietuvių (apie 33 % gyventojų). 1991 įsteigta Gastų lietuvių draugija (1999 buvo 180 narių; turi biblioteką); pirmoji pirmininkė V. Vasiliauskienė, nuo 1998 pirmininkas – R. Taukačikas. Prie Slavsko rajono rusiškų mokyklų ir pačiose Gastose veikia 6 lietuvių kalbos ir etnokultūros būreliai bei fakultatyvai, nuo 1994 – Gastų vokalinis ansamblis Beržynas, nuo 1999 – vaikų folkloro ansamblis Beržynėlis.
871
799
1749