gastroenterològija (gastro… + gr. enteron – žarna + logos – mokslas), medicinos šaka, tirianti virškinimo organų ligas. Kuria stemplės, skrandžio, žarnų, kepenų ir tulžies takų bei kasos ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodus. Gastroenterologijos pradininkai buvo senovės antikos gydytojai. Hipokratas aprašė dizenterijos, žarnų nepraeinamumo, kepenų ligų simptomus. Iki 19 a. pabaigos skrandžio ligos buvo gydomos jį išplaunant. Didelę reikšmę gastroenterologijos plėtrai turėjo 17 a. J. B. van Helmonto, 18 a. – patologinės anatomijos pradininko G. B. Morgagni tyrinėjimai. Tobulėjant tyrimo metodams nustatyti virškinamojo trakto struktūros, fiziologijos ir jo ligų ypatumai. Ypač svarbus buvo rentgeninio ir endoskopinio tyrimų įdiegimas. 1775 P. Bozzini (Vokietija) panaudojo standų (rigidinį) sigmoidoskopą žarnoms, 1867 A. Kussmaulis – standų gastroskopą skrandžiui tirti. W. Beaumontas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1833 aprašė skrandžio sultis ir virškinimo mechanizmą. 1890 W. B. Cannonas panaudojo rentgeno spindulius skrandžiui ir žarnynui tirti, bismuto druskas kaip kontrastinę medžiagą virškinamojo trakto judesiams stebėti fluoroskopu.
B. M. Berheimas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1911 atliko pirmąją laparoskopiją, 1929 H. Kalkas (Vokietija) ėmė naudoti šį tyrimą kepenų ir tulžies pūslės ligoms diagnozuoti. 1932 R. Schindleris ir G. Wolfas (Vokietija) sukūrė pirmą pusiau lankstų gastroskopą, 1958 B. Hirschowitzas (Jungtinės Amerikos Valstijos) – lankstų gastrofibroskopą. P. Steptoe (Didžioji Britanija) 1980 pasiūlė laparoskopu operuoti pilvo ertmės organus. B. Marshallas ir R. Warrenas (Australija) 1983 paskelbė teoriją, kad viena gastrito ir skrandžio opaligės priežasčių yra bakterija Helicobacter pylori.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia tiriamos imuninės, genetinės infekcinės virškinamojo trakto ligų priežastys, ieškoma naujų gydymo būdų.
Lietuvoje
Gastroenterologijos problemos 18–19 a. nagrinėtos Vilniaus universitete (J. Judickis, M. Masovijus, F. Zabiela, A. Holovinskis), 20 a. pradžioje – Vytauto Didžiojo universitete (J. Čeponis, J. Meškauskas). J. Meškauskas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo daryti gastroskopiją standžiu gastroskopu. 1945 Vilniuje P. Norkūnas pirmasis pasaulyje atliko tausojančią skrandžio rezekciją su vagotomija.
20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje gastroenterologijos problemas Vilniaus universitete daugiausia tyrė A. Irnius, J. Pučinskas, M. Krikštopaitis, P. Čibiras, J. Ūsaitis, G. Grybauskas, D. Tamulevičiūtė, J. Urbelienė ir kiti, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (iki 2010 veikė kitais pavadinimais) – J. Kupčinskas, J. Šimanauskas, J. Kondrackienė, L. Kupčinskas.
737