gãtvinis káimas, žemdirbių gyvenvietės tipas Lietuvoje.
Žižmai
Rimašių gatvinio kaimo planas
Turi vieną pagrindinę (tiesią ar kiek lenktą) gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių (statmenai ar įžambiai jai) išdėstytos sodybos. Susiformavo 16 a. per reformaciją Vakarų Europos pavyzdžiu (tokių kaimų būta Vokietijoje, jie t. p. paplito Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje). Vykdant Valakų reformą atsisakyta netvarkingo žemės valdymo ir įvesta bendra visiems kaimams trilaukė sistema (pūdymas, žiemkenčiai, vasarojus). Sodybos sukeltos į naujai steigiamus iš anksto suplanuotus kaimus. Ilgainiui susiklostė įvairių dydžių, skirtingo pastatų išdėstymo ir įrangos gatviniai kaimai. Skiriama: gatviniai rėžiniai (suformuoti per Valakų reformą ir vėliau nesuardyti gatviniai kaimai), gatviniai dvilypiai (susiformavo 19 a. antroje pusėje, kai sodybų galulaukėse dėl žmonių gausėjimo ėmė kurtis naujos sodybos), gatviniai padrikieji (pradėjo rastis 19 a. pradžioje Užnemunės šiaurėje skirstant gatvinius kaimus į vienkiemius), gatviniai linijiniai (susiformavo 19 a. pradžioje Užnemunės pietuose skirstant gatvinius kaimus į vienkiemius, šeimos rėžius sukeliant į vieną sklypą) kaimai.
Prie gatvinių kaimų priskiriami ir Nemuno deltos žvejų kaimai, kuriuose gatve laikoma upė (Minijos kaimas). Labiausiai paplitusi gatvinių kaimų grupė – gatviniai rėžiniai kaimai. Juose kiekvienos šeimos žemės buvo padalytos į 3 vienodo pločio ir ilgio rėžius (išdėstytus kiekviename iš 3 laukų vienoda eile); vienos šeimos rėžiai trijuose laukuose sudarė 1 valaką. Kaimas kurdintas viename iš trijų laukų, vadinamajame sodybinių rėžių lauke, kuriame rėžiai statmenai ar kiek įžambiai rėmėsi į juos kertančią kaimo gatvę. Gatvė (apie 300–600 m ilgio) dalijo kiekvieną sodybą į dvi dalis. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena šalia kitos, gyvenamieji namai ir kiti trobesiai dažniausiai galais atsukti į gatvę. Pastatai statyti išilgai sodybinio rėžio: gyvenamieji namai, klėtys ir tvartai vienoje, kluonai – kitoje gatvės pusėje (Mikalajūnų, Kretuonų kaimai). Šeimų įpėdiniams dalijantis žemę sodybiniai rėžiai buvo skeliami išilgai, vėliau skersai, dėl to gatvinio kaimo užstatymas tankėjo abiejose gatvės pusėse (Tiltų, Žižmų kaimai).
Iki 19 a. gatviniai rėžiniai kaimai paplito visoje Lietuvoje ir sudarė daugumą kaimo gyvenviečių.
1347
gatvinis rėžinis kaimas