Gauja
keltas per Gaują
Gaujos slėnis
Gáuja, upė Latvijoje. Ilgis 452 km, baseino plotas 9080 km2 (Latvijoje 7920 km2). Prasideda Vidžemės aukštumoje, tarp Elkos kalno ir Alauksto ežero. Aukštupys teka į šiaurės rytus, netoli Lejasciemo pasuka į šiaurę ir šiaurės vakarus; nedidelis vidurupio ruožas (apie 20 km) teka Latvijos–Estijos pasieniu, toliau Gauja pasuka į vakarus ir pietvakarius. Įteka į Rygos įlanką į šiaurės rytus nuo Rygos.
Vaga labai vingiuota, daug senvagių, aukštupyje ir vidurupyje daug rėvų, salų. Vidurupis įsirėžęs į devono smiltainius, teka senslėniu per Gaujos nacionalinį parką. Tarp Valmieros ir Siguldos slėnis iki 80 m gylio, 0,5–2 km pločio; slėnio šlaituose ir vagos krantuose gausu atodangų. Žemiau Murjāņių Gauja teka smėlinga pajūrio žemuma. Vidutinis debitas 78 m3/s.
Didžiausi intakai: Tirza, Mustjõgi (Estijoje), Brasla (dešinieji), Vizla, Rauza, Vija, Abulsas, Rauna, Amata (kairieji). Užšalusi gruodį–kovą. Plukdoma mediena.
Pakrančių didžiausi miestai: Strenčiai, Valmiera, Cėsys, Sigulda.