gaūras

garas (Bos gaurus), dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis. Gyvena Indijos, Nepalo, Indokinijos pusiasalyje, 21 a. aptiktas ir Kinijos Yunnano provincijos pietuose. Stambus, su aukšta ketera. Patino kūno aukštis ties gogu iki 2,20 m, ilgis iki 3,30 m, masė 800–1150 kg; patelės mažesnės. Kailis tamsiai rudas arba juodas, apatinė kojų dalis balta. Uodegos ilgis 70–100 centimetrų. Ragai dideli (patinų būna iki 115 cm ilgio), gelsvai balti, dažniausiai juodais galais, išlinkę į viršų pusmėnulio forma. Kakta ir aukšta ketera tarp ragų šviesiai rudos spalvos. Poligamas. Gyvena bandomis kalnų miškuose, rečiau krūmynuose, laikosi arti vandens. Bandą sudaro 10–12, kartais – net 40 individų. Aktyvus naktį. Minta žole, medžių lapais ir šakelėmis. Rujoja lapkričio–balandžio mėnesiais. Po 270–280 dienų veda 1 jauniklį, kurį žindo 9 mėnesius. Gyvena iki 30 metų.

gaūrai prie vandens

Nykstanti rūšis, įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą. Buvo medžiojami odai ir mėsai, daug žuvo ir dėl gyvūnų epizootijų protrūkių. 21 a. pradžioje buvo apie 20 000 laukinių gaūrų, apie 90 % jų gyvena Indijoje, daugiausia nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose. Pietryčių Azijos šalyse visoms gaūrų populiacijoms gresia išnykimas.

gaūras

gajalas

Prijaukintas naminis gaūras vadinamas gajalu (Bos gaurus frontalis). Gajalas nuo gaūro skiriasi mažesniu ūgiu, platesne kakta, storesniais kūgio formos nukreiptais į šonus ragais, yra ramesnis. Auginamas darbui ir mėsai. Laikomas tik Mianmaro, Indijos Assamo, Nagalando, Manipuro valstijų pasienio regionuose. Didžiojoje savo arealo dalyje gaūras niekada nebuvo prijaukintas. Kai kuriose vietovėse auginami gajalų ir karvių mišrūnai, kurie pasižymi būdingomis galvijų savybėmis.

370

gajalas