Gaũrė, miestelis Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į rytus nuo Tauragės, Šešuvies kairiajame krante; seniūnijos, parapijos centras. 325 gyventojai (2021). Miestelio šiauriniame pakraštyje į Šešuvį įteka Įkojis (ties Gaure jis patvenktas). Paštas, ambulatorija (1947), Jovarų pagrindinės mokyklos Gaurės skyrius (1912–49 pradinė, 1949–57 septynmetė, 1957–2001 vidurinė, 2001–20 pagrindinė mokykla), kultūros namai (1957), biblioteka (1949).
Gaurės herbas
Gaurė
Architektūra
Miestelio plano struktūra radialinė. 19 a. varpinė su varpu (išlietas 1792 Karaliaučiuje). Medinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (1773, 1970 sudegė) su liaudiškojo baroko altoriais ir puošyba vietoje – mūrinė bažnyčia (statoma nuo 1992, architektas S. Prikockis).
Istorija
Gaurė minima 1500 (buvo muitinė prie kelio į Prūsiją). 1561 jos vietoje minima karčema, priklausanti Zofijai Gaurai. 17 a. Gaurė buvo valsčiaus centras. 1661–71 veikė evangelikų reformatų bažnyčia. 1670 pastatyta katalikų bažnyčia, minimas miestelis. 1701 gavo turgaus privilegiją. 1773 pastatyta medinė bažnyčia (1970 sudeginta). 1821 įkurta pradžios mokykla (uždaryta po 1863–1864 sukilimo), vėliau veikė rusiška. 1834 Gaurė sudegė. 1861–1950 valsčiaus, sovietų okupacijos metais apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
19 a. pabaigoje nutiesus Tilžės–Rygos plentą toli nuo pagrindinių kelių likusi Gaurė ėmė nykti. Gaurės valsčiuje draudžiamąją lietuvišką spaudą platino A. Bružas, M. Survila, K. Šleivys ir kiti knygnešiai. Iki II pasaulinio karo Gaurėje buvo sinagoga (1809 čia gyveno 44 žydai).
Vokiečių okupacinės valdžios nurodymu išžudyti Gaurės žydai. 1945 11 10 B. Misevičiaus (slapyvardis Gintaras) ir A. Joniko (Daktaras, Rolandas) vadovaujami Lietuvos partizanų būriai užėmė miestelį, išvadavo kalinius. 2004 patvirtintas Gaurės herbas.
1841 buvo 172, 1886 – 472, 1923 miestelyje 148, dvare 32, 1959 miestelyje – 251, 1970 – 312, 1979 – 396, 1989 – 515, 2001 – 468, 2011 – 418 gyventojų.