gavendà (lenk. gawęda), lenkų literatūros žanras. Prozos ar eiliuotas kūrinys, susijęs su bajoriškosios kultūros, sarmatizmo sklaida. Iki 19 a. daugiausia funkcionavo kaip nutikimų žodinis pasakojimas, perteikiamas įvairiomis progomis: per šventes, užstalėje, po medžioklių ir kitomis. Nuo 19 a. pradžios gavenda pradėta naudoti grožinėje literatūroje – H. Rzewuskio (Soplicos prisiminimai / Pamiątki Soplicy 1839–41), I. Chodzkos, K. Gaszyńskio, V. Sirokomlės, W. Polio kūryboje. Būdinga laisva kompozicija, šnekamosios kalbos stilius, siužeto nukrypimai, kreipiniai į skaitytoją, humoristiniai intarpai, su dvarelių gyvenimu susijusi tematika. Gavendos stilizacijų yra A. Mickevičiaus (Ponas Tadas, baladės), A. Dygasińskio, K. Junoszos-Szaniawskio, M. Wańkowicziaus, S. Vincenzo ir kitų rašytojų kūriniuose.
778