gavòtas (pranc. gavotte), senovinis prancūzų šokis. Tempas gyvas, muzikinis metras 4/4 arba 2/2. Šokamas poromis ir eilėmis. Manoma, atsirado iš branlio. Prancūzijoje žinomas nuo 16 amžiaus. Nuo 17 a. pradžios iki 1830 gavotą šoko ir aukštuomenė. Kaip valstiečių šokis vėliau išliko provincijoje (daugiausia Bretanėje). Profesionaliojoje muzikoje gavoto melodijas imta vartoti nuo 17 amžiaus. Būdavo šokamas baletuose ir operose (kompozitoriaus J.‑B. Lully), tapo ciklinių instrumentinių kūrinių (siuitos, partitos, uvertiūros) dalimi. Senovinėje instrumentinėje šokių siuitoje gavotas būdavo įterpiamas tarp sarabandos ir žigos.
Gavotų sukūrė Chr. W. Gluckas, A. E. M. Grétry, J.‑B. Lully, W. A. Mozartas, J.‑Ph. Rameau (scenos kūriniuose), J. S. Bachas, G. F. Händelis, A. Corelli, F. Couperinas, A. Vivaldi (cikliniuose instrumentiniuose kūriniuose), 19 a. pabaigoje–20 a. – P. Čaikovskis, A. Casella, S. Prokofjevas, M. Regeris, I. Stravinskis, A. Schönbergas, R. Straussas, lietuvių kompozitoriai V. Bagdonas, G. A. Kuprevičius.
2990