Gdánskas (Gdańsk), Dáncigas (vok. Danzig), miestas Lenkijos šiaurėje, Gdansko įlankos krante, prie Vyslos žiočių; Pamario vaivadijos centras.
Gdansko vaizdas iš Švč. Mergelės Marijos katedros varpinės
486 022 gyventojai (2021); su Gdyne ir Sopotu sudaro konurbaciją, vadinamą Trójmiasto.
Prekybos uostai: Gdansko (prie Vyslos šakos – Negyvosios Vyslos – žiočių) ir Šiaurės (prie Gdansko įlankos; veikia nuo 1974; jame yra naftos terminalas, naftotiekiu sujungtas su Gdansko ir Plocko naftos perdirbimo įmonėmis). Pagal krovinių apyvartą (40,6 mln. t, 2017) Gdansko uostai užima pirmą vietą Lenkijoje. Prie Uosto kanalo yra keltų bazė (keltai į Švediją), prie Negyvosios Vyslos ir Motławos – upių uostas. Tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai ir plentai į Varšuvą, Aukštutinės Silezijos pramoninio rajono miestus, daugelį kitų Lenkijos didžiųjų miestų. Greitasis miesto geležinkelis.
Pramonės svarbiausios šakos: mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas, chemijos, naftos chemijos, elektronikos, maisto (cukraus, alaus, mėsos, žuvų), informatikos, popieriaus, poligrafijos pramonė. Gdanskas – didžiausias Lenkijoje ir vienas didžiausių Europoje gintaro apdirbimo (apie 50 dirbtuvių) ir prekybos centrų. Daug bankų. Vyksta tarptautinė Baltexpo, turizmo, statybos, maisto produktų, žemės ūkio produktų, laivų įrangos mugės. Turizmas (apie 3 mln. turistų per metus), vandens sportas. Pajūrio kurortas. Zoologijos sodas.
Motławos upė Gdanske
Aukštoji politechnikos mokykla (įkurta 1904), medicinos akademija (įkurta 1945), universitetas (įkurtas 1970), muzikos, dailės, fizinio lavinimo akademijos, dvasinė seminarija, turizmo ir viešbučių aptarnavimo bei kitos aukštosios mokyklos. Lenkijos mokslų akademijos Gdansko skyrius; daug mokslinio tyrimo institutų. Lenkijos mokslų akademijos Gdansko skyriaus, Pamario vaivadijos viešoji ir pedagoginė bibliotekos. Pamario teatras, Baltijos operos teatras, miniatiūrų teatras, Baltijos filharmonija, Pabaltijo kultūros centras. Nacionalinis, archeologijos muziejai, Centrinis jūrų muziejus, Gdansko miesto istorijos, Pašto ir telekomunikacijų muziejai. Tarptautinis plenerinių ir gatvės teatrų festivalis, tarptautinis vargonų muzikos festivalis.
2271
Architektūra
13–17 a. stačiakampio plano senamiestyje išliko gynybinių gotikinių miesto sienų su bokštais ir vartais griuvėsiai (15 a.). Bažnyčios: gotikinės – dominikonų Šv. Mikalojaus (1239, perstatyta 14–15 a.; su barokine Karalių koplyčia, 1681), Šv. Jokūbo (apie 1437), Švč. Mergelės Marijos (1343–1502), Šv. Jono (1377–1465), Šv. Kotrynos (14–16 a.), Šv. Elžbietos (14–15 a.), Švenčiausiosios Trejybės (1514), Šv. Petro ir Povilo (apie 1516), Šv. Baltramiejaus (apie 1540), Šv. Juozapo (15 a., 17 a.), barokinės – evangelikų liuteronų (1676), Išganytojo (1697), jėzuitų (1755), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1823, architektas K. F. Schinkelis). Gotikiniai pastatai – Didžioji rotušė (1492, perstatyta 16–17 a.), Artuso (15–17 a.) ir Šv. Juozapo brolijos (1494, architektas H. Glotau) dvaro rūmai, renesansiniai – Aukštutiniai (1588) ir Aukso (1614) vartai, Didysis arsenalas (1605). 19–20 a. visuomeniniai statiniai: stoties pastatai (1900, architektai A. Rundellis, P. Thomeris), neogotikinė biblioteka (1904), bankas (1905, architektas C. Hempelis), Politechnikos mokyklos pastatas (1904, architektas A. Carstenas).
Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske (2017, architektūrinė bendrovė Kwadrat)
Europos solidarumo centras Gdanske (2014, architektūrinė bendrovė FORT Architects)
2271
Istorija
9 a. Gdansko vietoje buvo slavų gyvenvietė, 10 a. – pilis, Pamario kunigaikščių būstinė (pirmąkart minimas apie 997). Apie 1261–63 gavo miesto teises. 1308 užgrobtas kryžiuočių. 14 a. svarbus uostas, nuo 1361 Hanzos narys.
1454 atiteko Lenkijai. 15–17 a. jos didžiausias (17 a. viduryje apie 70 000 gyventojų) miestas, vienas svarbiausių Baltijos jūros uostų, amatų, prekybos (ir su Lietuva), kultūros (1538 įkurta spaustuvė) centras.
Nuo 15 a. vidurio Gdansko knygose nuolat minimos su Lietuvos pirkliais sudarytos sutartys. 1445 Gdansko pirkliai Kaune įkūrė prekybos kontorą (veikė iki 1532). 16 a. čia ėmė plisti reformacija. Nuo 1793 priklausė Prūsijai. 1807–15 laisvasis miestas, vėliau iki 1918 priklausė Vokietijai.
Nuo 19 a. antros pusės pramonės centras; sumodernintas Gdansko uostas. Pagal Versalio taikos sutartį (1919) tapo laisvuoju Dancigo (Gdansko vokiškas pavadinimas) miestu.
1939–45 okupuotas Vokietijos (Westerplattės puolimas laikomas Antrojo pasaulinio karo pradžia), 1945 per mūšius sugriauta apie 80 % senamiesčio. 1970 čia vykusius darbininkų streikus ir demonstracijas nuslopino kariuomenė. 1980 svarbiausias streikų centras, Solidarumo įkūrimo vieta.
2271