Gedimináičių stulpa, 14–16 a. Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. Atsirado iš linijinių žymenų kaip Kęstutaičių giminės ženklas; nuo 14–15 a. sandūros – herbas. Seniausi žinomi Gediminaičių stulpai yra Vytauto Didžiojo antspauduose (veikiausiai jie paveldėti, gal šiek tiek paprastesnės formos, iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio). Jogailaičiai, Kazimierui 1440 tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, padarė Gediminaičių stulpus savo dinastijos herbu. 1572 Jogailaičių dinastijai išnykus, jie išliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės insignijose kaip antrasis (greta Vyčio) valstybės herbas. Po Horodlės susitarimo (1413) lenkų pavyzdžiu visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbams suteikiant vardus Gediminaičių stulpus imta vadinti tiesiog Stulpais (žinoma iš 16 a. pradžios šaltinių).
Gediminaičių stulpai (piešinys iš Recueil d'armoiries polonaises, 16 a. J. Długoszo Insignia seu clenodia regis et regni Poloniae kopija, Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Duomenų, kad juos būtų vartojęs pats Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, nėra. Manoma, kad jų pavadinimas atsirado Gediminą ėmus laikyti Gediminaičių dinastijos pradininku.
I. Jonynas Gediminaičių stulpų atsiradimą sieja su lietuvių kilmės iš romėnų teorija, kilusia valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Pagal ją, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė sietina su kilminga romėnų gimine Colona, Columna (lotyniškai columna – stulpas).
Gediminaičių stulpai Vyčio skyde (iš Wernigerodės herbyno, 15 a. pabaiga, Pietų Vokietija; Bavarijos valstybinė biblioteka Miunchene)
683
1185
-Gedimino stulpai; -Gedimino vartai; -Stiebų vartai; -Stulpai