Gedimno pils, lietuvių pilis Karšuvos žemėje. Minima 1305–30. Stovėjo Pagraudės (Paragaudžio) valsčiuje, dabar Kvėdarnos piliakalnyje. Pasak A. Nikžentaičio, Gediminas iš šios pilies, savo svarbiausios atramos Žemaitijoje, organizavo kovą su Vokiečių ordinu. 1305 Pagraudės valsčių siaubiantys kryžininkai ant kalno priešais pilį surengė įšventinimo į riterius ceremoniją. 1317 06 Ragainės komtūras bandė netikėtu antpuoliu užimti pilį, bet iš anksto įspėti pilėnai apsigynė; sudegintas tik papilys. 1324 05 22 tas pats komtūras netikėtu puolimu vėl sudegino papilį ir išžudė nespėjusius subėgti į pilį žmones.
Kvėdarnos piliakalnis
1329 Gedimino pilis buvo priversta pasiduoti Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo ir Vokiečių ordino kariuomenei; pilį gynęs kunigaikštis Margiris po nesėkmingos dvikovos su karaliumi pasidavė į nelaisvę, vėliau buvo išpirktas už 20 000 florinų. Karšuvos žemė (ir Gedimino pilies įgula) pasidavė Vokiečių ordino valdžiai. Čekams pasitraukus vietos gyventojai ir pilies įgula atsimetė nuo kryžiuočių.
1330 Ragainės kryžiuočiai naktį slapčia įsibrovė į papilį ir sudegino jį su žmonėmis (tik 12 vyrų spėjo pabėgti į pilį).
2556