Gegužės trečiosios konstitucija

Ketverių metų seimas priima Gegužės trečiosios konstituciją (aliejus, 1806, dailininkas K. Wojniakowskis, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Gegužs trečiõsios konstitùcija (lenk. Konstytucja 3 Maja), oficialiai Vadymo įstãtymas (lenk. Ustawa rządowa), 1791 Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Pirmoji Europoje, antroji (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pasaulyje. Iniciatoriai – unitarinės Abiejų Tautų Respublikos šalininkai, arba reformatorių blokas (vadovai: Lenkijos vicekancleris H. Kołłątajus, Seimo maršalka S. Małachowskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rūmų maršalka I. Potockis), susidarius palankiai tarptautinei padėčiai (dėl karo su Turkija Rusijos kariuomenė buvo išvesta iš Abiejų Tautų Respublikos) Ketverių metų seime (1788–92) – įgijo valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio paramą ir 1791 05 03 buvo priimta Konstitucija.

Konstitucija katalikybė paskelbta valstybine religija, garantuotos ir kitų religijų teisės. Bajorams paliktos senosios teisės ir privilegijos, numatyti atskiri bajorų teismai. Valstiečiai neatleisti nuo baudžiavos, bet valstybės valdžia paskelbta jų globėja. Miestų nekilnojamojo turto savininkai gavo asmens neliečiamybės teisę, teisę įgyti ir valdyti žemę, eiti žemesnes administracines ir teisines pareigas, būti advokatais, dvasininkais, karininkais; jie įgijo teisę siųsti savo atstovus į Seimą – šie galėjo dalyvauti svarstant miestų reikalus. Turtingiesiems miestiečiams galėjo būti teikiamos bajorų teisės. Miestiečiais galėjo tapti ir bajorai, jiems leista verstis prekyba bei pramone. Pakeista šalies politinė santvarka – bajoriškoji respublika paversta konstitucine monarchija; sustiprinta pastovi centrinė valdžia, iš federacinės Abiejų Tautų Respublikos pasukta į unitarinę valstybę.

karalius Stanislovas Augustas ir Seimo nariai pakeliui į Šv. Jono katedrą prisiekti Gegužės trečiosios konstitucijai (aliejus, 1891, dailininkas J. Matejko, Varšuvos karalių pilis)

Konstitucija nustatė, kad įstatymus turi leisti Seimas (iš Senato ir Atstovų rūmų), klausimai Seime sprendžiami balsų dauguma, liberum veto teisė panaikinta.

Gegužės trečiosios konstitucijos publikacijos antraštinis lapas (spausdinta Michało Gröllio spaustuvėje Varšuvoje po 1791 05 03; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Vykdomąją valdžią turi valdovas (kadangi Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo bevaikis, numatyta valdovus rinkti iš Saksoniją valdančių Vetinų dinastijos) ir ministrų taryba, vadinama teisių sargyba. Be jos pritarimo valdovas nieko negali spręsti. Pagal Gegužės trečiosios konstituciją, buvo sukurtos bendros LDK ir Lenkijai centro valdžios institucijos. LDK kaip Abiejų Tautų Respublikos sudėtinė dalis neminima. Dauguma LDK deputatų Ketverių metų seime prieštaravo Lenkijos atstovų siekiui panaikinti LDK atskirumą. Į jų reikalavimus atsižvelgta: pagal 1791 10 20 Varšuvoje Seimo priimtą Abiejų Tautų tarpusavio įžadą buvo patvirtintas dualistinis Abiejų Tautų Respublikos pobūdis, LDK įgijo teisę turėti po pusę narių svarbiausiose centrinėse institucijose, išsaugojo teismo ir iždo atskirumą; dar 1791 05 16 įstatymu numatyta, kad Abiejų Tautų Respublikos Seimas kas treji metai posėdžiaus LDK (Gardine).

1792 antroje pusėje Gegužės trečiosios konstituciją panaikino konservatyviajai bajorijai atstovaujanti Targowicos konfederacija, kurią rėmė bet kokioms permainoms Abiejų Tautų Respublikoje priešiška Rusija.

Konstitucija netrukus buvo išversta į lietuvių (tekstas J. Tumelio paskelbtas 1978 ir 2001, naujas Eligijaus Railos vertimas 2001), anglų (išspausdinta 1791), prancūzų (išspausdinta 1791), vokiečių (išspausdinta 1793), italų (išspausdinta 1824) kalbas.

-Abiejų Tautų Respublikos konstitucija; -konstitucija; Lenkijos ir Lietuvos valstybės konstitucija; -Lietuvos konstitucija

P: Konstytucja 3 Maja 1791 = 1791 Gegužės 3-osios Konstitucija = The Constitucion of May 3, 1791 Warszawa 2001 (tekstai ir J. Bardacho įvadas lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis); 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija Vilnius 2001. L: 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija (parengė Robertas Jurgaitis ir Adamas Stankevičius) Vilnius 2022; R. Butterwick 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Abiejų Tautų Respublikos testamentas Vilnius 2021; E. Raila Apie 1791 gegužės 3‑iosios konstituciją Vilnius 2007; A. Šapoka Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva Kaunas 1940; J. Łojek Geneza i obalenie Konstytucji 3 Maja Lublin ²1986.