gegužraibniai (Orchidaceae), magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus augalų šeima. Žinoma apie 700 genčių, daugiau kaip 20 000 rūšių (kartais nurodoma apie 800 genčių, apie 35 000 rūšių). Gegužraibiniai paplitę visame pasaulyje, išskyrus poliarines sritis ir dykumas. Didžiausia įvairovė – Amerikos ir Pietų Azijos atogrąžose bei paatogrąžiuose.
Auga dirvožemyje (turintys šakniastiebius arba gumbus) arba epifitai. Stiebai statūs, kylantys arba vijokliniai. Lapai paprasti (saprotrofinių augalų redukuoti, virtę žvyneliais). Žiedai netaisyklingi (zigomorfiniai), įvairaus dydžio (nuo kelių milimetrų iki kelių dešimčių centimetrų skersmens), susitelkę į varpos ar kekės formos žiedynus (kartais 2–3 m ilgio), retai pavieniai. Gegužraibinių žiedai prisitaikę prie tam tikrų juos apdulkinančių vabzdžių. Apyžiedis dažniausiai ryškių spalvų, labai įvairios formos, neretai su įvairiais priedais. Daugumos gegužraibinių žiedo mezginė spirališkai susisukusi. Lūpa sudėtingos sandaros ir įvairios formos. Daugelio rūšių gegužraibinių augalai gali apsidulkinti savaime. Apdulkinus žiedus vaisiai subręsta per kelis mėnesius (kartais 2 metus ar ilgiau). Sėklos labai smulkios.
Kai kurie gegužraibiniai saprotrofai, neturi chlorofilo, su grybais sudaro endomikorizę ir minta pūvančiomis liekanomis (antbarzdė, ilgalūpė, lizduolė). Atogrąžų gegužraibiniai, dažniausiai vadinami orchidėjomis, svarbūs dekoratyviniai augalai (dendrobis, gumblapis, raibuolė), auginami šiltnamiuose, oranžerijose. Lengvai kryžminasi, todėl sukurta daug tarprūšinių ir tarpgentinių hibridų, išvesta daug veislių. Vanilės genties augalai – prieskoniniai (gaunama vanilė). Visi gegužraibinių šeimos augalai saugomi.
Lietuvoje 18 genčių, 35 rūšys. Didžiausios gentys gegūnė, gegužraibė, skiautalūpis. Daugelis gegužraibinių šeimos augalų reti, nykstantys, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
849