gelai (angl. gaels), haileñderiai (angl. highlanders kalniečiai), škotų potautė. Kai kurių tyrėjų laikomi atskira tauta. Gyvena Didžiojoje Britanijoje (kalnuotuose Škotijos šiaurės vakaruose). Kaba geilų kalba. Dauguma tikinčiųjų – katalikai. Nuo lygumų škotų – loulenderių – pradėjo skirtis viduramžiais. Reformacija geilų beveik nepalietė. Iki 18 a. buvo išlikusi klanų (gentinė gimininė) sistema. Per 18 a. pirmos pusės sukilimus rėmė jakobitus (Stiuartų dinastijos šalininkus). Šiems pralaimėjus geilai ištisais klanais buvo iškraustomi iš gimtųjų vietų, pradėta persekioti jų kalbą ir kultūrą, diegti protestantizmą. 19 a. sustiprėjo geilų emigracija į kitas Škotijos sritis ir Jungtines Amerikos Valstijas. Iš dalies geilai buvo asimiliuoti. Nuo 19 a. atnaujintos geilų sueigos – festivaliai su tradiciniais klanų paradais. Ypač daug klanų sistemos liekanų onomastikoje – dauguma vieno kaimo gyventojų turi tą pačią pavardę, dauguma geilų pavardžių prasideda dalelyte Mak (Mac, geilų kalba sūnus). Populiarus muzikinis instrumentas – dūdmaišis.

geilas groja dūdmaišiu

-goidelai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką